Dar 2008 m. Vidaus reikalų ministras, vertindamas nuolat besikartojančius melagingus pranešimus apie Vilniaus oro uoste galimai užminuotus lėktuvus, sulaikytus skrydžius ir sukeltus sąmyšius, kalbėjo, kad „atėjo laikas permąstyti baudos filosofiją“. Minėto oro uosto spaudos atstovas jam pritarė: „apmaudu, jog tokie pokštautojai baudžiami tik administracine bauda“. Anot jo, „tokie pokštavimai baigtųsi, jei būtų iškeltas milijoninis ieškinys“.
Kai Lietuvos metrologijos inspekcijos (LMI) pareigūnai, vykdydami Lietuvos Respublikos įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę, nustato, kad pažeidimai kartojasi net ir sumokėjus paskirtas baudas, tai rodo, kad sankcijos neadekvačios ir neproporcingos padarytiems nusižengimams, t.y. neatgraso nuo prasižengimo bei formuoja atsainų požiūrį į reikalavimus ir jų laikymąsi.
Sklando mitai, kad LMI inspektoriai, skirdami baudas, siekia sunaikinti smulkųjį verslą, ir kad nuo surinktų baudų kiekio didėja inspektorių atlyginimai ir t.t.. Tai – netiesa.
Nei baudos, nei kitos sankcijos ar jų dydis bei kiekis nėra LMI tikslas. LMI siekia apsaugoti vartotojus nuo neteisingų matavimų ir sumažinti pažeidimų. LMI savo veikloje ūkio subjektams taiko daug pagalbos priemonių. Tai – prieš patikrinimus siunčiami pranešimai ir klausimynai, pareigingiausiems verslams – „Baltasis sąrašas“, sankcijų netaikymas, nustačius mažareikšmį pažeidimą, įsipareigojimas konsultuoti ūkio subjektus bei teikti pagalbą padedant laikytis teisės aktų įmonėms ir verslininkams, vykdantiems veiklą pirmus metus ir t.t. Šių priemonių taikymas sudaro sąlygas mažinti administracinę priežiūros naštą verslui ir gyventojams bei pasiekti, kad ūkio subjektai vykdytų veiklą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. LMI pareigūnai, atlikę teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi kontrolę ir nustatę Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo bei su juo susijusių teisės aktų pažeidimą, ūkio subjektui surašo Teisinės metrologijos reikalavimų patikrinimo aktą su nurodymu nedelsiant imtis priemonių nustatytam pažeidimui pašalinti. Taip pat surašomas Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.
Sankcijos – kraštutinė priemonė. Tačiau, jeigu yra svarstoma, kas naudingiau, ar sumokėti baudą, ar pateikti matavimo priemones patikrai, tai sankcijos „neveikia“.
Nustatyta, kad paskutiniais metais fizinių bei juridinių asmenų, nubaustų už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, nemažėja. Todėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su LMI, siekdami apsaugoti vartotojus nuo neteisingo matavimo padarinių ir skatinti atsakingą ūkio subjektų požiūrį į galimas metrologijos srities teisės aktų pažeidimų pasekmes, inicijavo Lietuvos metrologijos įstatymo bei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pakeitimus. Iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusio ANK nustatytos baudos buvo nedidelės ir neužtikrino efektyvios pažeidimų prevencijos.
Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2020 m. gegužės 1 d. už Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo pažeidimus juridiniams ir fiziniams asmenims įsigaliojo griežtesnė atsakomybė, padidintos pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimų kodeksą skiriamos baudos. Numatyta atsakomybė ne tik juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims, bet ir patiems juridiniams asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymą baudžiamas juridinis asmuo. Numatytos baudos skaičiuojamos nuo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo. Lietuvos metrologijos įstatyme ir ANK numatytas matavimo priemonės konfiskavimas. Plačiau apie atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus rekomenduojame pasidomėti Lietuvos Respublikos metrologijos įstatyme (9 skirsnis).
Įstatymų laikymasis – visų mūsų pareiga. O baudas mokėti neturi būti naudinga.
Parengė
Lietuvos metrologijos inspekcijos Kauno apskrities skyriaus
vyresnioji valstybinė inspektorė Danutė Klikūnienė