Gyvenamosios paskirties pastatuose Lietuvoje kiekvieną dieną kyla vidutiniškai keturi gaisrai, rodo ugniagesių statistika. Ugnies padarytą žalą atlyginti turintys draudikai skaičiuoja, kad dažniausiai gaisrus įplieskia neatsakingas krosnių ir židinių naudojimas, netvarkinga elektros instaliacija bei neatsargus rūkymas.
„Saugaus elgesio klausimas kasmet itin aktualus tampa artėjant šildymo sezonui, kada gaisrų skaičius gyvenamuosiuose būstuose apčiuopiamai padidėja. Todėl gyventojai turėtų jau dabar pradėti rūpintis savo būsto saugumu šildymo sezono metu: išvalyti krosnių ir židinių dūmtraukius, susiremontuoti krosnis, patikrinti, ar tvarkinga elektros instaliacija, dar neturintys dūmų jutiklių – juos įsirengti. Jie nuo gaisro neapsaugos, tačiau nelaimės atveju padės greičiau sureaguoti ir išgelbėti savo turtą, o gal ir gyvybę“, – sako draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.
Pasak ekspertės, atlyginamos gaisrų žalos paprastai yra tūkstantinės. Gaisras – nelaimė, dažnai atnešanti daugiausiai nuostolių, nes turtas, kurio nesugadina ugnis, gesinant ją būna suliejamas vandeniu. Šiemet vidutinė gaisro padaryta žala siekia beveik 6 tūkst. eurų, praėjusiais metais ji buvo dar didesnė – beveik 9 tūkst. eurų.
Pusė gaisrų – dėl netinkamo krosnių naudojimo
Draudimo ekspertės teigimu, dažniausiai gaisrai kyla dėl netvarkingų krosnių, netvarkingos elektros instaliacijos ar neužgesintų nuorūkų, tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai gaisras kyla gaminant maistą ar užsidegus kalėdinėms dekoratyvinių lempučių girliandoms. „Dažnai žmonės galvoja, kad gaisrui įsiplieksti reikia itin didelio liepsnos šaltinio. Vis dėlto jis kilti gali ir nuo iš krosnies iškritusios žiežirbos, degančios žvakės, pernelyg arti atviros ugnies palikto virtuvinio rankšluosčio. Be to, ugnis plinta itin greitai – per 10-15 min. ji gali būti jau apėmusi visą namą ar butą“, – sako V. Širmelytė.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, pagrindinės šiemet daugiabučiuose kilusių gaisrų priežastys yra neatsargus elgesys su ugnimi (17,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, instaliacijos gedimai (16,3 proc.), neatsargus rūkymas (15,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai (15,3 proc.).
Individualiuose namuose kilusių gaisrų priežastys pasiskirstę kitaip. Čia daugiau nei pusė visų gaisrų kyla dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų – net 54,3 proc. Antroje vietoje lieka elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (13,7 proc.), trečioje – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (5,4 proc.).
„Dėl neteisingai įrengtų ar naudojamų krosnių ir židinių kyla itin daug gaisrų, dažniausiai jų priežastimi tampa nevalytame dūmtraukyje ar kamine užsidegantys suodžiai, perkaitimas, iškritusios žarijos ar de¬gančios malkos. Pavojinga arčiau nei metro atstumu nuo krosnies laikyti įvairius daiktus ar malkas, nes jie gali įkaisti ir užsidegti. Taip pat svarbu krosnies ar židinio dureles laikyti uždarytas, nedėti į krosnį pernelyg ilgų malkų, ir jokiu būdu nepalikti degančios krosnies ar židinio išvykstant iš namų“, – pataria V. Širmelytė.
Ekspertė taip pat ragina atkreipti dėmesį į paspirtukų bei riedžių krovimą namuose. Pastebima, kad pastarieji taip pat tampa gaisro priežastimi. „Dėl netinkamo riedžių bei paspirtukų krovimo kylantys gaisrai nėra dažni, tačiau pastaraisiais metais jų pasitaiko. Paspirtukų bei riedžių vairuotojai turėtų atidžiau perskaityti šių įrenginių krovimo taisykles ir jų laikytis. Per ilgas baterijos krovimas, pavyzdžiui paliekant įrenginį per naktį, gali pažeisti bateriją, perkaitinti ją ir tapti gaisro priežastimi“, – perspėja V. Širmelytė.
Neatsargus rūkymas – dažniausia mirtino gaisro priežastis
Šiemet per aštuonis mėnesius gaisrų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kilo 27,8 proc. mažiau – 6 647 gaisrai, kai pernai kilo 9 218 gaisrų, rodo PAGD statistika. O štai žmonių gaisruose per 8 šių metų mėnesius žuvo 57, kai pernai per tą patį laikotarpį – 51 žmogus.
Daugiau žmonių gaisruose žuvo dėl neatsargaus rūkymo – 26 žmonės, pernai per tą patį laikotarpį dėl šios priežasties žuvo 20 žmonių.
V. Širmelytės teigimu, draudikų statistikoje neatsargus rūkymas taip pat atsispindi. „Tai viena dažniausių gaisrų priežasčių, kaip matome iš ugniagesių duomenų, dažnai pasibaigianti net ir mirtimi. Paprastai žmonės rūko gulėdami lovose ir užmiega, neužgesinę nuorūkos, pasitaiko ir tokių atvejų, kai gerai neužgesinta nuorūka išmetama į šiukšliadėžę.
Apie tokio lengvabūdiško elgesio pasekmes perspėjama jau daug metų, tačiau žmonės vis dar neįsisąmonina, kad cigaretė gali pražudyti ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme, o mirtinam gaisrui kilti užtenka ir vienos žiežirbos“, – sako ekspertė.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje
