Nuotrauka: Įmonės nuotrauka / Įmonės nuotrauka
Ekologiškame piene vidutiniškai yra 56 proc. daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir 41 proc. daugiau konjuguotos linolo rūgšties nei įprastiniame, rodo 196 mokslinių tyrimų metaanalizė. Ją pristačiusi „ID Clinic“ gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė Petrauskienė pabrėžia: renkantis produktą svarbu vertinti ne tik ekologinį ženklą, bet ir jo sudėtį.
Skirtumus daugiausia lemia karvių šėrimas. Kuo didesnę jų raciono dalį sudaro žolė ir ganyklų pašarai, tuo labiau gali skirtis pieno riebalų sudėtis.
Pasak D. Petrauskienės, klausimų apie pieno produktų naudą, jų skirtumus ir ekologinį ženklinimą kyla ir kasdienėje praktikoje. Nors pienas, kefyras, varškė ir sūris lietuvių mityboje vartojami daugelį kartų, ne visi žino, kuo šie produktai skiriasi ir ką organizmas gauna juos vartodamas.
Kodėl pieno produktai išlieka racione
„Kodėl pieno produktai vertingi, kodėl mes vis dar juos turime savo racione? Visų pirma – dėl juose esančių visaverčių baltymų. Čia mes galime rasti visas aminorūgštis, kurios yra gyvybiškai mums svarbios, ypač vyresniame amžiuje ir norint išlaikyti raumenų masę“, – aiškina gydytoja dietologė.
Pieno produktai gali būti svarbus baltymų, kalcio, fosforo, B grupės vitaminų ir jodo šaltinis. Tačiau jų maistinė sudėtis skiriasi, todėl vieno visais atžvilgiais geriausio produkto nėra.
Varškė išsiskiria baltymų kiekiu. Kefyre, rūgpienyje ir natūraliame jogurte gali būti gyvų bakterijų kultūrų, todėl rauginti produktai gali būti vertinga įvairios mitybos dalis. Kietajame sūryje gausu kalcio, tačiau gali būti nemažai druskos ir riebalų. Svieste ir grietinėje vyrauja riebalai, todėl šiuos produktus rekomenduojama vartoti saikingai.
Kiek pieno produktų reikia per dieną
Lietuvos sveikos ir tvarios mitybos rekomendacijose siūloma per dieną suvartoti maždaug 350–500 ml pieno arba atitinkamą kiekį pieno produktų. Tai sudaro apie dvi ar tris porcijas.
Viena porcija gali būti stiklinė pieno, kefyro ar rūgpienio, indelis natūralaus jogurto, porcija varškės arba nedidelis gabalėlis sūrio. Svarbus ne tik kiekis, bet ir produktų įvairovė bei sudėtis.
„Svarbiausia, kad pieno produktai išlieka mitybos rekomendacijose. Skiriasi tik akcentai – Lietuvoje vis dar rekomenduojama dažniau rinktis liesesnius ir raugintus pieno produktus“, – pasakoja specialistė.
Individualus poreikis gali skirtis. Pieno produktų netoleruojantys ar jų nevartojantys žmonės reikalingų maistinių medžiagų gali gauti ir iš kitų tinkamai parinktų maisto šaltinių.
Ką iš tikrųjų reiškia ekologinis ženklas
Ekologinis ženklas pirmiausia patvirtina gamybos sistemą. Ekologiniuose ūkiuose karvėms, kai leidžia oro sąlygos, turi būti sudaroma galimybė ganytis. Bent 60 proc. jų raciono turi sudaryti žolė, šienas ir kiti stambieji pašarai, o naudojami pašarai turi atitikti ekologinės gamybos reikalavimus.
Ekologinėje gamyboje draudžiami genetiškai modifikuoti pašarai, pašarinėms kultūroms auginti nenaudojami sintetiniai pesticidai ir trąšos, o antibiotikai skiriami sergantiems gyvuliams gydyti, bet ne profilaktiškai. Ekologiniai ūkiai tikrinami bent kartą per metus.
Tačiau ekologinė gamyba ir produkto maistinė sudėtis nėra tas pats. Ekologiškas saldintas jogurtas vis tiek gali turėti daug pridėtinio cukraus, o ekologiško sviesto ar grietinės riebumas dėl ekologinio ženklo nesumažėja.
„Kartais pas mane ateina žmogus ir sako: „Aš nežinau, kodėl turiu antsvorio, juk valgau tik ekologišką maistą.“ Tuomet klausiu, ar jis skaito produktų etiketes. Nes cukrus yra cukrus – jeigu jo pridėta per daug, produktas nebūtinai bus toks palankus, kokio norėtume“, – pasakoja gydytoja.
Pieno sudėčiai turi įtakos karvių pašarai
Gydytojos pristatytoje 196 mokslinių tyrimų metaanalizėje nustatyta, kad ekologiškame piene vidutiniškai buvo daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir konjuguotos linolo rūgšties. Šie skirtumai daugiausia siejami su didesne žolės ir ganyklų pašarų dalimi karvių racione.
Tačiau tyrimuose nustatyti sudėties skirtumai turi būti vertinami visos mitybos kontekste, atsižvelgiant į produkto sudėtį ir suvartojamą kiekį.
Pašarai gali lemti ir sviesto spalvą. Vasarą sviestas neretai būna geltonesnis dėl šviežioje žolėje esančio beta karoteno, kuris patenka į pieno riebalus. Tačiau pagal spalvą negalima nustatyti, ar produktas ekologiškas. Ekologinę gamybą patvirtina sertifikavimas ir nustatytas ženklinimas.
Sudėtis pasako daugiau nei užrašas pakuotės priekyje
Renkantis jogurtą gydytoja pataria pirmenybę teikti natūraliam, be pridėtinio cukraus. Norint saldumo galima įdėti uogų ar vaisių. Perkant sūrį verta palyginti druskos kiekį, o sviestą, grietinę ir riebius sūrius vartoti saikingai.
„Renkantis pieno produktus svarbu atkreipti dėmesį į cukraus, druskos kiekį ir bendrą jų sudėtį. Juk produkto sudėtis apie jo palankumą sveikatai pasako daugiau nei ženklas ant pakuotės“, – pabrėžia D. Petrauskienė.
Ekologišką produktą galima atpažinti pagal Europos Sąjungos ekologinės gamybos logotipą – žaliame fone iš baltų žvaigždučių sudarytą lapą – ir kitą privalomą ženklinimo informaciją. Žodžiai „natūralus“ ar „ūkiškas“ ekologinės gamybos nepatvirtina.
Norint dažniau rinktis ekologiškus pieno produktus, nebūtina iš karto keisti viso pirkinių krepšelio. Galima pradėti nuo dažniausiai vartojamų produktų – pieno, kefyro ar natūralaus jogurto. Svarbiausia, kad pasirinktas produktas būtų įvairios ir subalansuotos mitybos dalis.
