Žiema pravėrė kelių žaizdas: duobėse ratus sugadinę vairuotojai nuostolius skaičiuoja

Ar jau skaitėte?

Atėjus atlydžiui, pastarosiomis dienomis pasipylė pranešimai apie keliuose atsivėrusias duobes. Vairuotojai socialiniuose tinkluose dalinasi prakirstų padangų bei aplamdytų ratlankių nuotraukomis ir įspėjimais apie pavojingas vietas. Draudikai taipogi pastebi tokių žalų pagausėjimą.

- Reklama -

Vien draudimo bendrovė BTA šiemet jau registravo mažiausiai pusantro šimto įvykių, kai vairuotojas įvažiavo į duobę ir prakirto padangą ar pažeidė ratlankį. Fiksuojama ir įvykių, kai į duobę įvažiavęs arba jos vengdamas vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio atitvarus ar kitas kliūtis.

Kol kas didžiausia šiais metais fiksuota žala siekia 7 tūkst. eurų. Tokį nuostolį patyrė BMW vairuotojas Vilniuje.

Kol kas didžiausia šiais metais fiksuota žala siekia 7 tūkst. eurų. Nuotrauka iš socialinių tinklų.

Pavojingiausi – žiema ir pavasaris

„Pernai iš viso fiksavome maždaug pusantro tūkstančio žalų, kurių metu buvo sugadinti transporto priemonių ratlankiai ar padangos. Daugiausia incidentų, be abejo, būna žiemą, svyruojant temperatūrai tarp teigiamos ir neigiamos bei pavasarį, kai duobės dar nėra gerai matomos. Nutirpus sniegui, kol kelininkai nepašalina opiausių trūkumų, fiksuojame maždaug 2,5 karto daugiau pranešimų apie automobilių patirtą žalą dėl kelio dangos, nei likusią metų dalį. Duobės gali ne tik prakirsti padangas, bet ir apgadinti ratlankius ar net automobilio važiuoklę, o žala transporto priemonei gali būti skaičiuojama ir tūkstančiais eurų, priklausomai nuo automobilio“, – sako Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas.

Draudimo ekspertas primena, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir KASKO. Abiem atvejais įvykiui užfiksuoti teks kviesti policijos pareigūnus. Tačiau neturint KASKO draudimo, žalos atlyginimo pačiam vairuotojui teks reikalauti iš kelio savininko ar už priežiūrą atsakingos įmonės, o tai nėra paprasta. Juolab, kad toli gražu ne visais atvejais automobiliai apgadinami vien dėl kelių būklės.

Taip pat skaitykite:  Lietuvos miestų automobiliui lemta stovėti: naudojami vos 6 proc. paros laiko

Prašo atidumo

Andrius Žiukelis, BTA Ekspertizių skyriaus vadovas, primena, kad automobilio savininkas turi teisę reikalauti kelio nelygumų padarytos žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar automobilį draudė tik privalomuoju draudimu, ar ir KASKO.

Gatvių priežiūros specialistai sako, kad duobės mūsų klimato sąlygomis yra iš esmės neišvengiamos, tad keičiantis temperatūrai vairuotojų prašoma ypatingo atidumo. Vairuojant nesinaudoti telefonais ir nesiblaškyti. Taip pat – rinktis saugų, o ne maksimalų leistiną greitį.

- Reklama -

„Po kiekvieno užšalimo-atšilimo ciklo šalčio ir intensyvaus transporto veikiamas asfaltas eižėja ir trūkinėja. Plyšiuose kaupiasi vanduo. Šąlant jis virsta ledu ir didina tarpus. Nedideli beveik neįžiūrimi mikroįtrūkimai netrukus tampa matomais plyšiais, o dar po kelių ciklų – jau giliomis pažaidomis. Sunkiasvoris transportas asfaltą sutrupina – ir taip vos per kelias paras atsiveria duobės, neretai keliančios pavojų eismo saugumui“, – aiškina Egidijus Steponavičius, sostinės infrastruktūros priežiūros bendrovės „Grinda“ Komunikacijos skyriaus vadovas.

Anot jo, tipiškai daugiausia duobių randasi tose gatvėse, kurios buvo remontuotos seniai ir kur jau yra susidėvėjusios asfalto rišančiosios medžiagos. Taip pat ten, kur jau buvo atliktas remontas, nes net ir imantis visų priemonių užsandarinti asfalto siūles, vanduo pro jas prasiskverbia. Neretai duobės atsiranda ties šulinių dangčiais ir kelkraščiuose, ypač tose gatvėse, kuriose nėra įrengtas kelio bortas.

Didesni darbai – kai atšils

„Pastebėję ar gavę pranešimų iš gyventojų apie duobes, jas pažymime, pastatome signalinę gairelę ir informuojame bendroves, kurios atsakingos už konkrečių gatvių tvarkymą“, – teigia E. Steponavičius.

Grindos atstovo teigimu, žiemos laikotarpiu, kai temperatūra svyruoja, avarinės būklės duobės laikinai užtaisomos šaltu arba regeneruotu asfaltu. Esant žemai oro temperatūrai ar stipriam lietui sunku išlaikyti darbinę regeneruoto asfalto temperatūrą, dėl šios priežasties pagrindiniai gatvių remonto darbai prasidės pavasarį – nusistovėjus teigiamai temperatūrai, išėjus įšalui ir kovo mėnesio antroje pusėje pradėjus dirbti asfalto gamykloms.

Pamačius pavojingą duobę pranešti avarinei tarnybai galima numeriu 1355 arba per programėlę „Tvarkau miestą“.

Taip pat skaitykite:  Kelio darbai vyksta ir šaltuoju sezonu: ką svarbu žinoti vairuotojams?

Boris Kuzmas
Atstovas ryšiams su žiniasklaida
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje

TOP naujienos

Nuo barzdaskučių iki savitarnos skalbyklų – sostinėje populiarėja vakarietiškos paslaugos

Pasivaikščiojus Vilniaus gatvėmis akys šiandien gali užkliūti ne tik už kavinių, restoranų ar parduotuvių iškabų, bet ir tokių vietų kaip išskirtinai vyrams skirtos kirpyklos,...

Draudikai suskaičiavo, kokios negandos pernai labiausiai siaubė gyventojų turtą

Praėjusiais metais, nepaisant jau beveik 2 metus privalomų dūmų detektorių, skaudžiausiai gyventojų turtą niokojo gaisrai, didėjo ir gamtos stichijų sukelti nuostoliai. Vienos Lietuvoje veikiančios...

Horoskopai liepos 9 dienai

AVINASPats laikas atidžiai pažvelgti iš šalies ir įvertinti, koks stebuklas yra jūsų namai ir šeima. Praeities įvykiai atsiskleis visai kitoje šviesoje ir primins jums...

Nefinansinius priedus gauna 79 % darbuotojų

Atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenimis, 2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 % darbuotojų, motyvacinių priedų gavėjų skaičius nuo 2021 metų paaugo 4 %. Per metus labiausiai...

Šiandien dieną daug kur nedideli krituliai (lietus, šlapdriba)

Žemo atmosferos slėgio laukas lems permainingus orus, tarpais pragiedrės, tarpais lis ar kris šlapdriba. Kovo 15-os dieną daug kur nedideli krituliai (lietus, šlapdriba). Vėjas pietvakarių, pietų, 3–8 m/s. Aukščiausia temperatūra 2–7 laipsniai šilumos. Kovo 16 d....

FNTT apie nekilnojamojo turto sektorių: matomos pinigų plovimo rizikos

Prekyba nekilnojamuoju turtu išlieka viena iš didžiausią pinigų plovimo riziką keliančių veiklų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pinigų plovimo prevencijos ekspertai pastebi, kad vis dar nemaža dalis nekilnojamojo turto (NT) Lietuvoje įsigyjama atsiskaitant grynaisiais...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS