Pažvelgus į su melagingos informacijos teikimu viešuosiuose pirkimuose susijusias bylas, galima drąsiai teigti, kad tai – vis dar aktuali problema. Visgi šiemet pasistūmėta į priekį aiškinant ne tik informacijos teikėjo, bet ir partnerių atsakomybės ribas, kas galbūt sumažins bandymų sukčiauti. Mat su tuo susijusių bylų jau turime ir Lietuvoje.
Pavyzdžiai – įvairiausi
Visų pirma reikėtų suprasti, kaip apibrėžiama melaginga situacija. Teismų praktikoje – tai situacijos, kai pasiūlymas teikiamas kūrybingai iškraipant faktus apie profesinę patirtį, ar nesugebama pagrįsti jame deklaruojamų duomenų jokia objektyvia dokumentacija. Praktikoje pasitaiko atvejų, susijusių su netikslia informacija apie įmonės pajamas, įvykdytus projektus, jų apimtį, įmonės specialistų turimą kompetenciją ir įgytą profesinę patirtį ankstesniuose projektuose. Visa tai dažnai daroma sąmoningai, siekiant patenkinti viešojo pirkimo sąlygose nustatytus reikalavimus.
Vienas tokio sukčiavimo pavyzdžių iš realaus gyvenimo – perkančioji organizacija nori įsigyti statybos darbus ir norėdama užtikrinti kvalifikuotos įmonės atrinkimą viešojo pirkimo dokumentuose reikalauja, kad būsimas darbų rangovas pasitelktų atitinkamas statinio statybos vadovo pareigas ankstesniuose projektuose ėjusį specialistą. Tačiau įmonė nurodo specialistą, kuris pageidaujamų pareigų niekada neužėmė, bet to nepažymi dokumentuose ir teikia tikrovės neatitinkančią informaciją apie specialistą. Kvalifikacijos reikalavimas gali būti taikomas ir visai įmonei. Pavyzdžiui, kad statybos įmonė anksčiau būtų vykdžiusi tam tikrus darbus.
Ar, tarkime, perkant komunalinių atliekų išvežimo paslaugas viešojo pirkimo dokumentuose būtų reikalaujama, kad būsimas paslaugų teikėjas jau turėtų atitinkamą apyvartą tokių paslaugų teikime per paskutinius trejus metus. Tačiau įmonė pateikia ne su komunalinių paslaugų teikimo veikla susijusią ir ne savarankiškai, o kartu su tuometiniais partneriais gautą apyvartą. Kartais bandoma išvengti ir reputacijos klausimo – viešojo pirkimo dokumentuose prašoma, kad būtų nurodyta, ar komandos nariai nėra teisti už atitinkamas nusikalstamas veikas, o įmonės nenurodo, kad toks teistumas yra.
Melagystę įrodyti nėra sudėtinga
Pastebėjusios melagingą informaciją, perkančiosios organizacijos dažniausiai apsiriboja atmesdamos įmonių pasiūlymus kaip neatitinkančius pirkimo sąlygų. Taip elgiamasi, nes galimai manoma, kad įrodyti neatitikimą pirkimo sąlygoms yra paprasčiau nei informacijos melagingumą.
Visgi tikrovė yra kiek kitokia – praktikoje gali būti nesudėtinga įrodyti, kad viešuosiuose pirkimuose dalyvavusios įmonių partnerės žinojo apie melagingos informacijos teikimą. Įtarus, kad viešojo pirkimo dalyvis teikia melagingą informaciją, paslaugos pirkėjas iš Informatikos bei ryšių departamento gali reikalauti pažymų apie teistumo nebuvimą, iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir „Sodros“ – apie mokesčių mokėjimą, iš Registrų centro – apie juridinio asmens vykdomą veiklą, taikomus veiklos apribojimus ir finansinę padėtį. Taip pat – pažymų iš įmonių, kuriems konkurso dalyviai anksčiau vykdė projektus. Pastaruoju atveju patikrinama, ar konkurso dalyvė neteikia melagingų duomenų apie savo ar specialistų profesinę patirtį.
Melagingos informacijos nustatymą palengvina, kad teismų praktikoje nėra būtina konstatuoti įmonės tyčinio elgesio teikiant melagingą informaciją – pakanka nustatyti, kad įmonė buvo nerūpestinga. Be to, melaginga informacija gali būti nustatyta ir įmonei neteikiant, nutylint arba slepiant pasiūlymo vertinimui reikšmingą informaciją. Tad rizika įmonei, kad ji bus kvalifikuojama kaip teikusi melagingą pasiūlymo informaciją, reikšminga. Pasekmės išties skaudžios – įtraukimas į viešai skelbiamą Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą ir gresianti net vienerių metų trukmės diskvalifikacija viešuosiuose pirkimuose.
Kas už tai atsako?
Esant tokiai situacijai svarbu apibrėžti, kas yra atsakingas už melagingos informacijos pateikimą viešajame pirkime. Atsakymas yra paprastas, kai pasiūlymą teikia viena įmonė be jungtinės veiklos (konsorciumo) partnerių ar subrangovų. Dėl pastarųjų atsakomybės neseniai pasisakyta naujausiose Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo bylose – 2021 m. birželio 3 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. sprendimai. Jose pabrėžtas ne tik individualios atsakomybės principas, kai už melagingą informaciją atsako ją sukūrusios įmonės, bet išaiškinta, kad ir kitoms apie komandos nario melagingo pobūdžio informaciją žinojusioms ar galėjusioms žinoti įmonėms taip pat kyla kolektyvinė atsakomybė. Nuobaudos – tokios pat, kaip ir pasiūlymą teikusiai įmonei. Pavyzdžiui, jei prieš teikdamos bendrą pasiūlymą konsorciumo partnerės neprašo viena kitos duomenų apie teistumo nebuvimą, nors kažkuri jų yra teista, galima teigti, kad partnerės elgėsi nerūpestingai ruošiant pasiūlymo informaciją. O tai laikoma melagingos informacijos pateikimu.
Tokių pavyzdžių nereikia ieškoti toli. Sulaukus aktualių ES Teisingumo Teismo išaiškinimų, Lietuvos Aukščiausiajame Teisme artimiausiu metu bus nagrinėjamas ginčas dėl UAB „Parsekas“ Neringos savivaldybės komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo į Klaipėdos regiono sąvartyno apdorojimo įrenginius paslaugų. Įmonė viešajame pirkime pateikė kvalifikacinę informaciją apie gautas pajamas iš anksčiau įvykdytų sutarčių, kuri gali būti melaginga bei turėti pasekmių visai pasiūlymo komandai.
Aišku, kiekviena situacija – individuali, bet precedentai turi įtakos melagingos informacijos ginčų skaičiaus didėjimui. Nuo to apsisaugoti gali padėti dar ruošiant pasiūlymą atlikti darbai: pravartu suburti tik patikimą komandą pirkimo sutarčių vykdymui; reikalauti partnerių papildomų įrodymų apie tam tikrų duomenų teisingumą; juos patikrinti dar prieš pateikiant užsakovui viešajame pirkime; konsorciumo ir subrangos sutartyse turėtų būti nustatyti atitinkami atsakomybės pasiskirstymo saugikliai. Ir svarbiausia – reikėtų atminti, kad patikimam partneriui neturėtų kilti kliūčių įrodyti savo patikimumą įvairiais dokumentais arba rekomendacijomis, kurių prašytų likusieji partneriai.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnysis teisininkas Žilvinas Briedis
