Kaip ir automobiliui, taip ir kiekvienam sportuojančiam reikia nuolatinės apžiūros, kad jo variklis „neperdegtų“, detalės tarnautų kuo ilgiau, o noras sveikiau gyventi ar varžytis su kitais neapkarstų. Kaip teigia sporto medicinos specialistas, gydytojas Mantas Ambraška, šios taisyklės pritaikomos ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams, kuriems keičiantis orams ir ruošiantis naujiems startams reikia laikytis tam tikrų esminių taisyklių.
Vieno papildomo bėgimo kaina – didžiulė
„Affidea Lietuva“ sporto medicinos, mokslo ir tyrimų laboratorijos „LTeam Lab“ gydytojas M. Ambraška teigia, kad bet kokio rezultato siekiantį žmogų jau galima vadinti sportininku, nesvarbu, ar jis varžosi su užkietėjusiais bėgikais, ar kartais sportinius batelius mėgstančiu apsiauti kaimynu.
„Sportininko mėgėjo statusas užsitarnaujamas jau užsiregistravus į varžybas ar masinį sporto renginį, kur fiksuojamas rezultatas. Tuomet atsiranda pasąmoningas poreikis varžytis ir sveikata nebėra vienintelis tikslas“, – teigia sporto medicinos specialistas.
Nemaži skirtumai egzistuoja vertinant ir fizinį krūvį. Pavyzdžiui, bėgiojant du kartus per savaitę, tikėtina, pavyks tik palaikyti fizinius gebėjimus, o apie tobulėjimą ir rezultatus galima kalbėti sportuojant bent tris kartus per savaitę. Tačiau bendra sveikatos priežiūra visais atvejais turėtų būti panaši.
„Jei turite tik į sodą ar bažnyčią važinėti naudojamą automobilį, jį vis tiek reikia tikrinti kaip ir vadybininko transporto priemonę. Panaši situacija su sportininkais mėgėjais ir sportuojančiais dėl savo sveikatos – rekomenduojama bent kartą per metus atlikti tyrimus, nepamirštant elektrokardiogramos su krūviu. Europoje medicininės priežiūros „madas“ diktuojantys italų kardiologai ir sporto medikai kas dvejus metus siūlo atlikti ir išplėstinius tyrimus, pavyzdžiui, mechanines širdies savybes padedančią įvertinti echoskopiją“, – pataria gydytojas M. Ambraška.
Jis priduria, kad nuolat reikia žinoti savo organizmo galimybių ribas, todėl tyrimai ypač svarbūs pavasarį ir rudenį, kai keičiasi orai, o žmogui trūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų. Tikrintis sveikatos būklę ypač svarbu persirgus sunkesnėmis ligomis, pavyzdžiui, labiau komplikuota gripo forma. Tuomet sportuoti galima tik pasitarus su gydytoju ir pakartojus tyrimus.
Svarbiems startams – papildomi tyrimai
Kaip teigia M. Ambraška, į tokias sveikatos priežiūros priemones kartais žiūrima nepatikliai ir atsainiai, kol nesusiduriama su problemomis, bet bendros tendencijos visgi keičiasi.
„Informacijos ieškoma ir internete, konsultuojamasi su labiau patyrusiais kolegomis, tačiau tuomet ne visada lengva atsirinkti vertingą, patikimą informaciją. Todėl protingiausia kreiptis į specialistus, kurie ne tik atkreips dėmesį į ir su metų laikais besikeičiančius organizmo pajėgumus, bet ir patars dėl geresnio pasiruošimo startams“, – teigia gydytojas.
Tai ypač svarbu, kai ruošiamasi daugiau ištvermės reikalaujantiems startams, pavyzdžiui, maratono varžyboms. Nors dažniausiai tuomet organizmui tenkantis krūvis nebūna labai intensyvus, nedidėja sveikatai pavojingų sutrikimų patyrimo rizika, tačiau pravartu pridėti keletą papildomų tyrimų.
„Derėtų įsivertinti biocheminių rodiklių, pavyzdžiui, mikroelementų atsargas. Tokios rungtys stipriai paveikia kaulų raumenų sistemą, tai gali sukelti nemalonių pojūčių, todėl šalia instrumentinių tyrimų vertėtų pasikonsultuoti su sporto medicinos gydytoju ar kineziterapeutu. Jis įvertins raumenyną ir patars dėl galimų ne korekcinių pratimų“, – teigia „Affidea Lietuva“ sporto medicinos specialistas.
Gerokai kitaip vertėtų elgtis ruošiantis triatlonui, kuris sujungia bėgimą, plaukimą ir važiavimą dviračiu. Kaip teigia gydytojas M. Ambraška, toks sportas reikalauja kritinio žvilgsnio iš šono, nes jį pasirinkę yra linkę balansuoti ant ribos tarp sunkių treniruočių ir varginančio krūvio.
„Apibendrinant, būtina stebėti fiziologinius kūno pokyčius, kad ir kokią sporto šaką ar atstumą pasirinktumėte. Nereikėtų vengti ir kitų pagalbos, kas yra atsakingas būdas sportuoti, ypač kai medikų patarimus galima gauti labai nesunkiai. Juk negali būti tik šiek tiek sportininku, tu arba sportininkas, arba ne“, – įsitikinęs sporto medicinos specialistas.