Savarankiškos vaikų kelionės į mokyklą – tai iššūkis ir vaikams, ir tėvams. Supažindinimas su pagrindinėmis Kelių eismo taisyklėmis (KET) ar atžalų aprūpinimas specialiomis apsaugos priemonėmis yra tik dalis užduočių, kurias privalo atlikti tėvai. Vienos Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės Lietuvoje specialistai pastebi, kad, nepaisant didelio tėvų rūpesčio, vaikai vis dar patenka į nelaimingus atsitikimus keliaudami į mokyklą ar iš jos. Privačių klientų draudimo skyriaus vadovė Aušra Jusė primena, į ką tėvams atkreipti dėmesį, kad tokių nelaimių pavyktų išvengti.
Dėmesys KET
A. Jusė pabrėžia, kad vaiko paruošimas dalyvavimui eisme – atsakinga misija. Tėvams svarbiausia suvokti, kad būtent jie savo pavyzdžiu gali parodyti, ką galima ir ko nereikia daryti gatvėje.
„Pradinukų tėvai turėtų su savo atžalomis keletą kartų praeiti maršrutą nuo namų iki mokyklos, atkreipiant dėmesį į pavojingiausias vietas. Vaikui turėtų būti paaiškinta, kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje“, – pataria ekspertė.
Anot jos, šių kelionių metu vaikus reikėtų supažindinti ir su pagrindiniais KET punktais, kaip pėstieji turi elgtis tiek prie šviesoforais reguliuojamų, tiek nereguliuojamų perėjų.
„Būtina pademonstruoti ir paaiškinti, kaip, kur ir kada galima eiti per perėją. Svarbu, kad vaikas suvoktų, jog žengdamas į važiuojamąją dalį, jis kitiems vairuotojams turėtų būti matomas, taip pat, kad einant per kelią negalima skubėti ar juo labiau – bėgti“, – tęsia A. Jusė.
Vaikų dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad pėstiesiems nesaugu eiti dviračių taku, kadangi gali padidėti rizika susidurti su dviratininku ar el. paspirtuko vairuotoju.
„Formuokime bendrą vaikų suvokimą, kaip pasirūpinti ne tik savo saugumu, bet ir nesukelti pavojaus aplinkiniams. Nors vaikus reikia supažindinti ir su šviesoforo signalais bei kelio ženklais, tai saugių kelionių dar negarantuoja. Juk eismas yra gerokai platesnis ir sudėtingesnis procesas“, – pabrėžia draudiko atstovė.
Yra sužalojami arba susižaloja patys
Anot ekspertės, į draudimo bendrovę kasmet kreipiamasi dėl įvairių vaikų sužalojimų pakeliui į mokyklą ar namus. Kone visus šiuos nutikimus galima suskirstyti į dvi stambias kategorijas – įvykius, susijusius su kitais eismo dalyviais, bei situacijas, kai vaikai susižeidžia patys.
„Iš mūsų klientų gautų pranešimų matome, kad dalis šių sužalojimų įvyksta būtent vaikui keliaujant į ugdymo įstaigą ar iš jos. Pasitaiko atvejų, kai vaikus kliudo automobilių vairuotojai. Būna ir nutikimų, kai vaikai pastoja kelią dviratininkams ar elektrinių paspirtukų vairuotojams“, – pastebi draudiko atstovė.
Tiesa, ne visos nelaimės įvyksta dalyvaujant kitiems eismo dalyviams. Neretai vaikai susižaloja ir patys: nukrenta nuo paspirtuko ar dviračio. Rečiau incidentų įvyksta viešajame transporte, kai mažieji vairuotojui staigiau pastabdžius ar padarius manevrą nukrenta ir susižaloja.
Aprūpinti saugos priemonėmis
A. Jusė atkreipia dėmesį, kad paspirtukais ar dviračiais mokyklą pasiekiantys vaikai su eismo taisyklėmis turėtų būti supažindinti dar išsamiau.
„Važiavimas paspirtuku ar dviračiu reikalauja ir kitokio paaiškinimo, kaip reikia dalyvauti eisme, kokių KET būtina laikytis. Tuo pačiu padidėja ir įvairių traumų rizika, todėl tėvai turėtų aprūpinti vaikus apsaugos priemonėmis – šalmais, antkeliais, paminkštintomis pirštinėmis“, – teigia A. Jusė.
Ekspertė primena, kad be visų šių priemonių vaikams nevalia užmiršti ir šviesą atspindinčių elementų – atšvaitų ar liemenių. Tai aktualu į mokyklą vykstant tiek dviračiu arba paspirtuku, tiek ir pėsčiomis.
Draudimo bendrovės atstovė išskiria ir dar vieną problemą, į kurią tėvai turėtų atkreipti dėmesį, – tai išmaniųjų telefonų naudojimas.
„Vaikams derėtų paaiškinti, kad pakeliui į mokyklą ir iš jos nederėtų naudotis išmaniuoju telefonu, ypač planuojant eiti per perėją. Tuo pačiu, kad vaikas susikoncentruotų į tai, kas vyksta aplinkui, ausys neturėtų būti užkimštos ausinėmis“, – sako A. Jusė.