Įvairūs odos dariniai, tokie kaip spuogeliai, pūslelės ar dėmelės, ne visada yra teisingai atpažįstami – ar išbėrė nuo apelsinų, o gal nuo drabužio etiketės? Vaistininkė atsako, kokie bėrimai dažniausiai pasitaiko ir kaip juos galima atpažinti.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Guodos Grikšienės, bėrimas yra sudirginta, pastebimai pakitusi odos vieta, kai pasikeičia jos spalva ar tekstūra. Tokia oda gali būti paraudusi, patinusi, niežtinti ar netgi skausminga.
„Kontaktinė alergija – odos, burnos gleivinės arba genitalijų bėrimai, atsirandantys dėl tiesioginio kontakto su alergenu. Alerginį kontaktinį dermatitą sukelia cheminės medžiagos, kurios gali būti grynos arba įeiti į kosmetikos priemonių sudėtį. Kiti dažniausi alergenai yra metalai, asmeninės higienos priemonės, taip pat medžiagos, esančios dažuose. Tokius bėrimus galima atpažinti atsiradus raudoniems, niežtintiems spuogeliams ant kūno – kontakto su alergenu vietoje oda parausta, patinsta. Tokiais atvejais gelbsti alergeno pašalinimas bei antihistamininiai vaistai“, – aiškina ji.
Bėrimas taip pat gali būti sukeltas ir maisto produktų. Dažniausi maisto alergenai: kiaušiniai, pienas, kviečiai, lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės. Jie gali išprovokuoti tiek greito, tiek lėto tipo alergines reakcijas.
„Greito tipo alerginės reakcijos maistui pasireiškia praėjus kelioms minutėms ar net iki poros valandų po maisto suvalgymo tokiais simptomais: atsiranda dilgėlinis odos bėrimas, veido, lūpų, akių vokų tinimas, pasunkėja kvėpavimas, nukrenta kraujospūdis. Lėto tipo alerginių reakcijų simptomai pasireiškia vėliau nei po 2 valandų suvalgius maisto, dažniausiai to rezultatas suaugusiems žmonėms – virškinimo sutrikimai ar gastroezofaginis refliuksas“, – pažymi G. Grikšienė.
Padaugėjo juostinės pūslelinės atvejų
Odos bėrimai gali būti raudoni, uždegiminiai, nelygūs, taip pat sausi, niežtintys ar skausmingi. Pagrindinė to priežastis yra dermatitas – odos uždegimas, kai oda reaguoja į alergenus ar dirgiklius.
„Odos bėrimų priežastys gali būti bakterijos, virusai, alergenai ir ligos, įskaitant dermatitą, dilgėlinę bei žvynelinę. Dažniausiai tokie bėrimai yra smulkūs ir susidaro grupėmis. Jei bėrimai niežti, galima tepti geliais, skirtais trumpalaikiam lengvam odos niežėjimui ir dirginimui bei tinimui malšinti. Šie vaistai taip pat tinka esant vabzdžių įkandimams, nudegus nuo saulės spindulių“, – sako vaistininkė.
Ji priduria, kad jei atsiranda bėrimas pūslėmis arba jei bėrimas virsta atviromis opomis, tai gali būti alerginės reakcijos, reakcijos į vaistus arba vidinės priežasties pasekmė. Būtina kreiptis į gydytoją, jei pūslinis bėrimas paveikia odą aplink akis, kelias burnos vietas ar lytinius organus.
„Pastaruoju metu pastebime ženklų sergamumo juostine pūsleline padažnėjimą vyresniems nei 50 metų asmenims. Juosiančioji pūslelinė – skausmingas lokalus bėrimas grupuotomis pūslelėmis, išsidėstantis pagal nervo eigą, dažniausiai šonkaulių srityje. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis dažniausiai yra skausmas, kuris gali varginti viename taške arba gali būti išplitęs. Kartu gali kamuoti karščiavimas, galvos skausmas, bendras silpnumas. Šis virusas pažeidžia nervus ir odą – tokiais atvejais reikia kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą, kad būtų skirti receptiniai vaistai, kuriais gydomos virusų sukeltos infekcijos, bei skausmą mažinantys medikamentai“, – atkreipia dėmesį G. Grikšienė.
Dažniausios ligos – nuo dermatito iki vočių
Viena iš bėrimą sukeliančių ligų yra atopinis dermatitas – tai būklė, sukelianti odos sausumą, niežėjimą ir uždegimą. Liga yra lėtinė ir paveikia daugybę įvairaus amžiaus žmonių, ją galima atpažinti iš niežtinčių, raudonų, uždegiminių odos dėmių.
„Atopiniu dermatitu sergantiems žmonėms yra padidėjusi rizika išsivystyti alergijai maistui, šienligei ir astmai. Šią ligą diagnozuoja bei gydymą skiria gydytojas. Reguliarus drėkinimas ir kitų odos priežiūros įpročių laikymasis gali sumažinti niežėjimą ir išvengti paūmėjimų – tam tinka maitinantys kremai emolientai sausai, jautriai odai. Patentuoti kompleksai apsaugo epidermį bei greitai nuramina odos sudirgimus“, – rekomenduoja G. Grikšienė.
Kita odos liga, sukelianti bėrimus, yra rožinė – jai būdingas veido paraudimas, matomos kraujagyslės veide, deginimo pojūtis. Gali atsirasti apvalių raudonų odos iškilimų (papulių) ir pūlingų patinimų (pustulių) – šie bėrimai atsiranda ant veido ir primena spuogus.
„Šie simptomai gali paūmėti ir trukti nuo kelių savaičių iki mėnesių, o vėliau kurį laiką išnykti. Dažniausiai pasitaiko tarp moterų, nors susirgti gali bet kas. Siūlyčiau naudoti odos raudonį mažinančius kremus, kurie apsaugo odą, sulygina odos spalvą ir apsaugo nuo UV spindulių poveikio. Jei kasdienės priemonės, skirtos jautriai, į rožinę linkusiai odai nepadeda, reikalingas gydymas vaistais. Deja, ši liga nėra išgydoma, tačiau gydymas gali kontroliuoti ir sumažinti simptomus. Rekomenduojama rinktis švelnesnę mitybą, vengti nuovargio bei streso“, – pataria vaistininkė.
Dar viena liga – dilgėlinė, tai yra niežtintis bėrimas pūkšlėmis, atsirandantis ant odos, jis gali atsirasti vienoje kūno dalyje arba išplisti dideliuose plotuose. Bėrimas paprastai yra labai niežtintis ir svyruoja nuo kelių milimetrų iki plaštakos dydžio.
„Jei simptomai yra lengvi, gydymo gali nereikėti. Dilgėlinė dažnai išnyksta savaime per parą, tačiau gydymas gali palengvinti stiprų niežėjimą bei diskomfortą. Tokiais atvejais yra skiriami antihistamininiai vaistai. Dilgėlinė gali tapti lėtine, jei užsitęsia ilgiau nei 6 savaites. Šią odos būklę gali išprovokuoti daugybė situacijų ir medžiagų, įskaitant tam tikrus maisto produktus bei vaistus, visgi dažnai priežastys lieka nežinomos. Dilgėlinę gali lydėti angioedema – būsena, kai patinsta veidas bei lūpos. Ši būklė gali būti pavojinga gyvybei, jei liežuvio ar gerklės patinimas blokuoja kvėpavimo takus – tokiu atveju būtina skubi pagalba“, – teigia G. Grikšienė.
Ji rekomenduoja dėmesį atkreipti į votis arba furunkulus – tai plauko maišelio ir aplink jį esančių audinių uždegimas, kuris dažniausiai atsiranda sergantiems lėtinėmis ligomis, nutukusiems, turintiems nusilpusį imunitetą. Šie odos dariniai taip pat būdingi sergantiems žarnyno uždegimais, turintiems žalingų įpročių, nesilaikantiems higienos normų asmenims.
„Votis gali priminti spuogą ar dėmę, tačiau tik pačioje susirgimo pradžioje. Vėliau jos tampa pritvinkusios, jaučiamas „pulsuojantis“ skausmas, aplinkiniai audiniai gali patinti. Jei pacientas nekarščiuoja, galime jam pasiūlyti dezinfekcinių purškalų bei augalinių vaistinių preparatų, kurie skirti lengvoms neišplitusioms pūlinėms odos ligoms, pvz., plaukų maišelių ar prakaito liaukų uždegimui gydyti. Votys gali pratrūkti savaime, o jei ne, yra atveriamos chirurginiu būdu“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
