Kvapų menininkė Eglė: „Galime užsimerkti, kad nematytume, bet nekvėpuoti, kad neužuostume – negalime“

Ar jau skaitėte?

Kvapai.

Kaunietė kvapų menininkė Eglė Jonaitytė (29) tikrąja ta žodžio prasme gyvena „nuolatiniame įkvėpime“ – ji kuria ir moko kitus, kaip kurti asmeninius, asociatyvius ar sveikatai padedančius kvepalus ar eterinius aliejus.

- Reklama -

Jeigu sekasi, nereiškia, kad lengva

Jau kelerius metus visas E. Jonaitytės gyvenimas sukasi aplink botaninės parfumerijos ateljė, o šį darbą mergina vadina amžinomis atostogomis. Tačiau pilnatvė kūrėją taip pat aplankė ne iš karto, nes ne vienerius metus ji savęs ieškojo vis kitoje veikloje.

„Visuomet buvau labai smalsi, galbūt todėl man sekėsi daugybėje skirtingų veiklų. Daug kas pasakytų, kad tai – privalumas, tačiau kartais tai tampa ir kliūtimi, nes pasidaro sunku išsirinkti vieną kryptį. Taip atsitiko ir man, nes vedama stereotipų apie būtiną aukštąjį mokslą įstojau į etnologijos studijas. Mečiau. Tada įsitraukiau į muzikos pasaulį grodama grupėje, gamtos pasaulį – žirgyne, nuolatos gilinausi į vieną ar kitą sritį, tačiau neradau savosios. Atrodė, kad kiekviena iš jų klostėsi sklandžiai, bet niekas širdyje taip „nesuskambėjo“ kaip parfumerija“, – prisimena moteris.

Anot jos, ieškojimai iš tiesų buvę jos kelio dalis, kurie pastatė pamatą estetiniam, istoriniam, socialiniam, dvasiniam pasaulio suvokimui, padedančiam kurti kvepalus.

„Visi tie metai, praleisti dailės, muzikos mokyklose, etnologijos studijose, interjero ar aromoterapijos moksluose, masažų kursuose, graikų mitologijos, psichoanalizės, šokių, meditacijos pamokose ar kelionės po garsiausius pasaulio muziejus bei šventyklas nenuėjo veltui. Atvirkščiai – visos šios veiklos dėsningai lavino mano santykį su pasauliu, o ypač santykį su kvapais“, – apie kelionę iki pasirinkimo pasakoja E. Jonaitytė.

- Reklama -

Nekvėpuoti negalime

Išbandžiusi begalę dalykų pašnekovė dalijasi, kad pasirinko, iš pirmo žvilgsnio, ypač sunkiai apčiuopiamą sritį.

„Nors kvapas nematomas, bet stipriai jaučiamas. Jei kažko nesinori matyti, galima užsimerkti. Jei nesinori girdėti, galima užsikimšti ausis. Nekvėpuoti, deja, negalime. Kokybiškas kvapas atlieka savotišką fono funkciją. Galime nesuvokti, bet uoslės padėdami, renkamės partnerį, pasitikime arba bijome, atpažįstame, kas mums tinka maiste, o kas jau galbūt žalinga. Deja, bet atsiradus sintetiniams kvapams, mūsų uoslė, o tiksliau smegenys, kurios suvokia sintetinį kvapą kaip panašų į natūralų buvo apgautos. Pavyzdžiui, jogurtas, kvepiantis braškėmis ar obuoliais, kurių ten net nėra… Štai tikri, natūralūs kvapai nustumiami į antrą planą, o taip būti neturėtų, nes jie turi labai didelį poveikį mūsų emocijoms ar netgi kūnui“, – aiškina kvapų menininkė.

Verta atsigręžti į vaikystę

Šiandien galvodama apie savo karjeros kelią, E. Jonaitytė mano, kad daug atsakymų slypi dar gilioje vaikystėje.

„Nuo mažens pajutau, kad kvapas veikia ypatingai, netgi magiškai. Pastebėjau, kad mano dėmesys kvapams didesnis nei kitiems pojūčiams, kad beveik viską fiksuoju kvapais. Kvapas po lietaus, nupjauta žolė, mamos kosmetikos stalčius, tėčio paltas jam grįžus po darbo, močiutės spinta, kepamas obuolių pyragas… Beveik kiekvieną reiškinį, daiktą, galima „užkoduoti“ kvapais“, – pasakoja Eglė.

Ji yra sukūrusi ne tik daugybę asmeninių kvapų, bet ir tokius kvapus kaip „Twin Peaks“ ar „Pavasarinis Kaunas“. Į šiuos kvepalus įeina tokie subtilūs tonai kaip pirmųjų šlaite pražydusių našlaičių, iš bažnyčios atsklidusio smilkalo ar net saldaus funikulieriaus tepalų kvapas.

„Ši mano savybė viską dėlioti į „kvapų lentynėles“ prasidėjo dar vaikystėje, o kol idėją paverčiau kasdiene veikla, reikėjo ketverių metų. Pradėjau po truputį, dvejojau, svarsčiau, gal reiktų imtis to, kas atneštų daugiau materialios naudos. Bet likau ties savo idėja, nes norėjau dirbti taip, lyg visada atostogaučiau. Ir kai tik atsipalaidavau nuo tokių minčių, atsirado studija, naujos idėjos, žmonių norinčių padėti, pakvietimai į festivalius ir renginius“, – nebijoti siekti savo svajonių ragina E. Jonaitytė.

Ši istorija – tik viena iš pilietiško Lietuvos jaunimo pavyzdžių. Jau kelis metus iš eilės vykstantys Nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai „Tėvyne mūsų“ kviečia susipažinti su daugiau pilietiškų jaunuolių istorijų. Per du apdovanojimų etapus sulaukta virš 2500 dalyvių, pristatytos net 55-kios pilietiškumo iniciatyvos. Daugiau įkvepiančių istorijų – Nacionalinių pilietiško jaunimo apdovanojimų „Tėvyne mūsų“ platformoje www.tevynemusu.lt

 

TOP naujienos

Patiekalams suteikite egzotikos: 3 skirtingi pasifloros panaudojimo būdai

Egzotiniai vaisiai – tikras išsigelbėjimas viduržiemį pasiilgus vasaros, ryškesnių skonių ar pritrūkus vitaminų. Vieni tokių – pasifloros, vadinamos supermaistu. Jose gausu geležies, magnio, fosforo,...

Gydytojas kardiologas paaiškino ryšį tarp fizinio aktyvumo ir širdies bei kraujagyslių ligų

Širdies ir kraujagyslių ligos – pagrindinė mirties priežastis tiek Lietuvoje, tiek Europoje. Tačiau, kol per pastarąjį dešimtmetį Vakarų šalyse situacija gerėjo, Lietuvoje mirštamumas nuo...

Nemokami skiepai nuo rotaviruso infekcijos apsaugojo jau 28 tūkst. vaikų

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų. Be to, pradėjus skiepijimus,...

Lapkričio 9-oji: sėkminga diena laukia Vandenio ženklo

Astrologinė prognozė lapkričio 9-ai, šeštadieniui. AVINAS. Šiandien jums nepristigs bendravimo. Bendraminčiai, draugai nepamirš jūsų pakviesti į kolektyvinius renginius ar kt. Tačiau teks gerokai pakratyti piniginę,...

Įsigali naujos darbdavių suorganizuotų pasilinksminimų tendencijos

Lietuvoje populiarėja korporatyviniai vakarėliai bei darbdavių suorganizuoti pasilinksminimai be alkoholio, sako Pakruojo dvaro kancleris Giedrius Klimkevičius. Jo teigimu, ši tendencija stiprėjo pastaruosius kelis metus. „Anksčiau dovanos darbuotojams dažniau būdavo fizinės, daiktai. Tačiau vis dažniau dovanojama...

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje, ir tikrai nustebinsiančio nebrangaus pupelių deserto receptas 

Subalansuota mityba svarbi kiekvienam, tačiau senstant poreikiai keičiasi. Su amžiumi reikia mažiau energijos, bet tiek pat maistinių medžiagų, kaip ir jaunystėje. Kaip pasirūpinti, kad mityba būtų visavertė, ir kad ji padėtų vyresniame amžiuje jaustis...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS