Nuo sveikatos draudimo iki treniruoklių biure – įmonės neriasi iš kailio, norėdamos užtikrinti darbuotojų lojalumą, motyvaciją ir efektyvumą. Bet ar tikrai investicijos į darbuotojų sveikatą yra apgalvotas žingsnis, o gal tai pinigų švaistymas ir rūpinimąsi savo sveikata derėtų palikti darbuotojų atsakomybei? Savaitgalį šia tema festivalyje „Būtent” diskutavo ir įmonių atstovai, ir sveikatos specialistai.
Vadovams patarė rodyti pavyzdį ir pradėti nuo savęs
„Vadovas turi ne tik pasirūpinti, kad įmonėje nebūtų nuolatinio streso aplinkos, bet ir pats jo nekelti komandai. Statistika liūdna – pagal „LinkedIn” atlikto tyrimo duomenis, beveik pusė Lietuvos darbuotojų patiria stresą. Dažniausiai stresą kelia didelis darbo krūvis, gyvenimo – darbo balansas, neužtikrintumas dėl ateities, santykiai su kolegomis ir darbo aplinka. Vadovas yra įmonės kultūros atspindys, tad turėtų pradėti nuo savęs ir rodyti pavyzdį. Jauni žmonės dabar renkasi organizaciją, kurioje būtų sveika, streso nekelianti kultūra”, – pabrėžė „Arimex” įmonės organizuotoje diskusijoje lyderystės trenerė ir mentorė Orinta Žvirzdinė.
O. Žvirzdinės teigimu, pagal „Deloitte’’ atliktus tyrimus, 64 proc. pasaulio vadovų vis dar įsitikinę, kad darbuotojai yra kaštai, o ne vertės kūrimo variklis. Jei tikiu, kad darbuotojai yra organizacijos vystymosi variklis, rūpinuosi jo motyvacija, įsitraukimu ir savijauta. Dabartiniu laikotarpiu, kai dideliu greičiu vystosi technologijos, vyksta nuolatiniai pokyčiai, didėja darbų kompleksiškumas, organizacijos susiduria su iššūkiu, kaip visa tai suvaldyti. Stresas ir nerimas tampa daugelio organizacijų kultūros dalimi. Siekiant tai sumažinti svarbu rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine darbuotojų savijauta. Organizacijose vis labiau populiarėja įvairios streso valdymo technikos – meditacijos, mindfulness programos, grupiniai sporto užsiėmimai. Gali atrodyti, kad visa tai įmonei brangiai kainuoja, tačiau galima į tai pažiūrėti kūrybiškai, t.y., panaudojant savo darbuotojų gebėjimus ir pomėgius. Pavyzdžiui, kai kuriose įmonėse užsiėmimus organizuoja patys darbuotojai – besidomintys joga, sveika mityba, kitomis sporto rūšimis ar streso valdymo technikomis.
Pašnekovė diskusijos metu atkreipė dėmesį ir į grįžtamąjį ryšį tarp darbuotojo ir vadovo. „Žmonės turi kalbėti ir būti išgirsti ne tik per metinius pokalbius. Deja, mes vis dar nedrįstame kalbėti apie jausmus. Jaunoji karta jau žengia pirmuosius žingsnius ir yra atviresni, tačiau reikia pripažinti, kad tai viena sunkiausių lyderystės disciplinų”, –akcentavo O. Žvirzdinė. Vadovas turėtų rūpintis, kaip jaučiasi darbuotojas ir kalbėti apie tai. Kitų šalių tarptautinės įmonės naudoja programas, kur organizacijų darbuotojai kiekvienos dienos pabaigoje gali pažymėti, kaip jautėsi. Investicija į darbuotojų sveikatą, O. Žvirzdinės teigimu, prasideda nuo teigiamos emocinės aplinkos kūrimo.
Du rodikliai padeda įvertinti investicijų atsiperkamumą
„Važiavimo dviračiu sezonai, sveikas maistas, nemokamos treniruotės ir treniruoklių zonos biure, jogos užsiėmimai, kelionės, penktadieniniai pokalbiai apie vertybes bei savijautą” , – diskusijų festivalyje vardijo, kaip rūpinasi darbuotojų sveikata bei fiziniu aktyvumu „Arimex” direktorius Gražvydas Jukna. Pašnekovas įsitikinęs – itin svarbu, kad darbuotojams patiktų tai, ką jie įmonėje daro, kad jiems tai rūpėtų ir jie būtų motyvuoti atlikti savo užduotis kuo geriau. Įmonė seka „Balanced score card” rodiklius, o darbuotojai vertinami pagal savo asmeninius ir įmonės bendrus rodiklius.
„Nematuojame tiesioginio investicijų į darbuotojų sveikatą atsiperkamumo, tačiau stebime 2 dalykus: darbuotojų kaitą ir sergamumą. O išvestinis rodiklis, kurį taip pat stebime, yra pardavimai vienam darbuotojui. Kaip visa tai susiję? Jei darbuotojai yra sveiki, jie dirba ir atlieka savo užduotis, jų krūvio nereikia padalinti kitiems. Kai darbuotojų kaita nedidelė – užtikrinama kokybė ir greitis, nereikia atlikti įvadinių darbų, klysti, taisyti. Be to, esant laisvai darbo vietai, kažkas juk turi daryti tuos darbus – vėl kalbame apie papildomą krūvį darbuotojams. Šios dvi dalys tiesiogiai daro įtaką darbuotojų skaičiui, o tuo pačiu, ir mano minėtam efektyvumo rodikliui”, – komentavo G. Jukna.
G. Juknos nuomone, sveikatos draudimas nėra investicija į sveikatą – tai tas pats, kas duoti darbuotojui vaistų, kai jis suserga. „Sveikatos draudimas yra bendro darbuotojo paketo dalis. Investiciją į darbuotojų sveikatą aš suprantu kaip priemones, kurios suteikia papildomą galimybę darbuotojams būti sveikiems, atlikti savo užduotis greitai, efektyviai. Pavyzdys – turime du atskirus kabinetus, kurių oro kondicionierius valdomas bendrai. Tai reiškia, kad viskas yra gerai, jei darbuotojų poreikiai temperatūrai yra vienodi. Tačiau taip dažniausiai nebūna, vieniems per šalta, kitiems per karšta. Ieškome sprendimo, kaip tai išspręsti, o techninis sprendimas yra sumontuoti atskirą kondicionierių. Sakote tai užgaida? Aš sakau, tai investicija į darbuotojų sveikatą, nes tinkama temperatūra yra svarbi darbo efektyvumui ir sveikatos tausojimui. Svarbu suprasti, kad sveikas darbuotojas yra žymiai geriau įmonei, nei tas, kuris skundžiasi, yra nelaimingas, o galiausiai suserga ir neateina į darbą”, – sakė G. Jukna.
Kompleksinio sveikatingumo politika Lietuvoje vis dar naujiena
Pasak darbuotojų įsitraukimo ir atlygio valdymo eksperto Eligijaus Kajietos, Lietuvoje dažniausiai taikomos atskiros investicijų į darbuotojų sveikatą iniciatyvos – sporto klubas, jogos užsiėmimai, žinoma, įprastai – sveikatos draudimas, sveikatos patikrinai ar skiepai. Įmonės turėtų siekti formuoti savo darbuotojams siūlomas papildomas naudas pagal tai, kokias vertybes nori komunikuoti. Žinoma, kai prieiname ribą, kad pusė įmonių rinkoje siūlo kažkokią finansiškai svarią naudą, tai tampa elementu, būtinu pritraukti darbuotojus. Kaip jau yra priimta, aktyviems pardavėjams suteikti automobilius, taip sveikatos draudimas vis labiau tampa standartinio atlygio paketo dalimi. „Sveikatingumą turėtume suprasti plačiau nei tik fizinė sveikata. Yra psichologinis sveikatingumas, kurį suteikia aiškumas, vadybos kokybė, didelė to dalis yra užtikrintumas dėl ateities – paties darbuotojo sėkmės įmonėje ar įmonės sėkmės rinkoje”, – sakė E. Kajieta. Diskusijos dalyvio teigimu, Lietuvoje finansinės ateities gerovės, pensijų klausimas kelia stresą ir liūdina, net blokuoja mūsų smegenis apie tai galvoti. Tad svarbu kalbėti apie streso poveikį ir jo sprendimo būdus įmonėse. Tyrimai rodo, kad streso kiekis darbe auga ir pats darbas yra dažniausia streso priežastis. Dėl to darbdaviui kalbėti apie fizinį ir psichologinį sveikatingumą yra itin svarbu.
Gera fizinė sveikata padėtų išvengti masinio nedarbingumo žiemos sezonu
„Vertinant Europos šalių statistiką, darbuotojų sveikata tampa vis aktualesnė kiekvienam darbdaviui. Motyvacijos priemonių yra daug, tačiau ne visos iš jų pagerina ne tik fizinę sveikatos būklę, bet ir darbo našumą. Šiuo atveju, būtent investicija į darbuotojų fizinę sveikatą yra svarbi ir tai rodo kitų šalių praktika. Sportas, sveika mityba prisideda prie žmonių nedarbingumo mažinimo. Kiekvienų metų pabaigoje matome pasikartojančią tendenciją – žmonės masiškai serga. Seniai įrodyta, kad pakilus temperatūrai, nepaisant vaistų, žmonių darbingumas gali sumažėti nuo 15 iki 40 procentų”, – sakė sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta.
Per pastaruosius 200 metų žmogaus fizinis aktyvumas sumažėjo beveik penkis kartus. Žinoma, negalime lyginti informacinių technologijų darbuotojų ir statybos sektoriaus atstovų, todėl A. Sujeta išskyrė dvi motyvavimo priemones: mažai judantiems darbo metu naudinga pasportuoti darbo vietoje, o dirbantiems fizinį darbą žmonėms reikėtų pasirinkti sveiką maistą. Svarbiausia – edukacija, ji reikalinga visiems. „Jei žmonės edukuoti, jie supranta, kokią naudą gali suteikti sveika mityba ir sportas. Svarbus ir darbdavys, jei jam norisi sutaupyti įmonės sąskaita ir nesuteikti darbuotojui motyvacijos sveikatingumo sektoriuje, žinoma, tai atsirūgs, nes komanda nebus darbinga”, – pabrėžė A. Sujeta.
Lyginant 2015 ir 2019 metus, diskusijos dalyvis atkreipė dėmesį, kad tendencijos gerėja. Vis daugiau žmonių turi sveikatos draudimą, ateina sportuoti motyvuoti, nes juos motyvuoja vadovai. Didesnės įmonės diegia sveikatingumo strategijas, pavyzdžiui, nemokamai duoda sveikus užkandžius, jei darbuotojas nerūkys. Visi diskusijos dalyviai pritarė, kad ateityje taps neišvengiama kiekvienoje įmonėje rūpintis ne tik fizine, bet ir psichine bei dvasine darbuotojų sveikata.