Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotoja dr. Vaida Survilienė aktyviai prisideda prie pilkųjų ruonių tyrinėjimo, pasitelkdama moderniausias technologijas. Šiuolaikiniai elektronikos prietaisai, kuriuos ji naudoja savo tyrimuose, leidžia mokslininkams stebėti ruonių elgseną natūralioje aplinkoje, surinkti vertingus duomenis apie jų sveikatą ir populiacijos pokyčius. Tačiau, kaip pastebi dr. Survilienė, intensyvus technologijų naudojimas kelia ir rimtų iššūkių, susijusių su aplinkos tarša bei elektronikos atliekų tvarkymu.
Pilkieji ruoniai ir technologijų nauda: tyrimai su iššūkiais aplinkai
Dr. Vaida Survilienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto mokslo darbuotoja, jau daug metų tyrinėja pilkuosius ruonius Baltijos jūroje. „Elektronika tiriant jūrinius žinduolius, o konkrečiau pilkuosius ruonius, yra labai svarbi, turbūt labiausiai dėl jų nuošalaus vandeninio gyvenimo būdo. Ruoniai didžiąją laiko dalį praleidžia atviroje jūroje, o ilsisi dažniausiai atokiose, nuo žmogaus nutolusiose gulyklose“, – teigia mokslininkė. Naudodamiesi technologijomis, mokslininkai gali stebėti ruonių elgseną natūraliomis sąlygomis, netrukdydami jų gyvenimo ritmui. Pavyzdžiui, dronai padeda tyrinėti ruonių grupes ir pateikia aukštos raiškos nuotraukas, kurios leidžia identifikuoti atskirus individus, nustatyti jų kūno masę, lytį ir net amžių. „Tai ypač svarbu stebint ruonių jauniklių skaičių, nes tai padeda įvertinti populiacijos būklę“, – priduria mokslininkė.
Labai populiarūs, bet tikrai brangūs, yra GSM ryšį naudojantys siųstuvai, kurie pritvirtinami prie ruonio nugaros, seka ruonio judėjimą, jo kryptį, atstumą, gylį ir laiką, kiek ruonis išbūna po vandeniu, taip pat fiksuoja aplinkos temperatūrą. Dar įdomesni yra dažnai kasdienėje aplinkoje naudojami prietaisai, pvz., išmanieji laikrodžiai, matuojantys širdies variabilumą. Tokius paprastus laikrodžius kolegos Škotijoje naudojo ruonių patelių tyrimams. Laikrodžiai buvo priklijuojami prie žindančių patelių nugaros, siųsdavo duomenis į gretimai pastatytą imtuvą, o širdies dažnio rezultatai buvo siejami su patelių elgsenos tipais. „Tokių pavyzdžių be galo daug – viskas priklauso nuo mokslininkų išradingumo“, – teigia dr. Survilienė.
Dr. Survilienė atkreipia dėmesį, kad technologijos labai praturtino gamtos tyrinėjimus, leido pažvelgti į laukinių gyvūnų gyvenimo aspektus, apie kuriuos žinojome labai nedaug. Naudojant technologijas, tiriant gyvūnus taip pat galima stebėti ir jų aplinką. Pvz., transmiteriai ne tik stebi gyvūnų judėjimą, bet ir fiksuoja aplinkos, kurioje jie gyvena, sąlygas, prognozuoja jos pokyčius bei leidžia užbėgti neigiamiems įvykiams už akių, kas ir yra didžiausias mokslinių tyrimų tikslas. Pavyzdžiui, dronais registruojant gimstančių jauniklių skaičių ir jų gyvybingumą, galima spręsti apie Baltijos jūros būklę. Jei jauniklių gimsta mažiau nei ankstesniais metais, galima įtarti, kad jūros būklė prastėja, ir ieškoti priežasčių.
Elektronikos atliekų mažinimas
Vis tik elektronika kelia ir savų iššūkių. Nei vienas elektronikos prietaisas, ypač šiais laikais, netarnauja amžinai – dažnai ne itin ilgai. Net ir tyrimams naudojamos priemonės gali būti taršios. Pavyzdžiui, jau minėti transmiteriai, kuriuos ruoniai numeta kartu su kailiu, dažnai lieka aplinkoje. Vis tik tai yra labai labai maža dalis ir mokslininkai stengiasi pasitelkdami įvairią sekimo įrangą juos susigrąžinti.
Didžioji dalis pavojingų atliekų atkeliauja su buities priemonėmis. Pavojus kyla dėl kenksmingų medžiagų, kurios susidaro įrant prietaisams, ypač Baltijos jūroje. Plastikiniai priedai, irdami, suskyla į pavojingas molekules, kurios gali sutrikdyti hormonų apykaitą. Be to, Baltijos jūra pasižymi didele sunkiųjų metalų tarša, atsiradusia iš laivybos ir karo pramonės. Taip pat retųjų ir sunkiųjų metalų išgavimas pats savaime yra labai taršus procesas, dažnai padidinantis sunkiųjų metalų koncentracijas aplinkoje Šie metalai kaupiasi jūrų gyvūnų kepenyse, raumenyse, pažeidžia audinius ir sukelia ligas. Negana to elektronikos prietaisų detalės, patekusios į gyvus organizmus, kenkia jūros dugno bestuburiais ir augalais mintantiems paukščiams ir žuvims. “, – priduria dr. Survilienė.
Galiausiai mokslininkė siūlo sprendimus, kaip sumažinti taršą: „Stengtis pirkti kokybišką, ilgiau tarnaujančią įrangą ir ją perdirbti, o ne tiesiog išmesti.“ Ji taip pat pabrėžia, kad reikėtų vengti perteklinio pigių ir nekokybiškų elektroninių prietaisų naudojimo.
Elektronikos atliekų tvarkymas: kaip sumažinti žalą aplinkai?
Elektronikos prietaisai naudojami tiek kasdieniame gyvenime, tiek mokslo srityje, o jų populiarėjimas didina elektroninių atliekų srautus. Šiais laikais vargu ar būtų įmanoma rasti sritį, kurioje elektronika nedalyvautų arba neturėtų įtakos procesams – nuo kasdienės buities iki pažangiausių mokslinių tyrimų. Todėl kiekvieno iš mūsų užduotis yra tinkamai rūšiuoti atliekas ir atsakingai atsisveikinti su elektroniniais prietaisais, kai jų nebereikia.
Pasak Elektronikos platintojų asociacijos EPA vadovo Lino Ivanausko, „daugelis dažniausiai kalba apie plastiko mažinimą, tačiau pamiršta, kad dešimtys milijonų tonų elektronikos atliekų kasmet seka paskui technologijų pažangą.“ Visame pasaulyje perdirbama mažiau nei penktadalis elektronikos atliekų, todėl ši kategorija tampa sparčiausiai augančia atliekų grupe. Neveikiančios technologijos dažnai lieka namuose, užuot, kad būtų perduodamos taisyti ar perdirbti.
„Nenaudojamų prietaisų kaupimas, tikintis, kad jie dar pravers ar kad jais dar kas nors naudosis, nėra geras sprendimas. Vadovaujantis atsakingo vartojimo principais, tinkami naudoti prietaisai turėtų būti atiduodami į antras rankas, kol dar nepaseno jų technologijos, arba, jei jie nebetinkami – šalinami specialiajame atliekų surinkimo tinkle. Iš ten jie patektų į įgaliotus perdirbėjus ir taptų žaliava naujiems gaminiams“, – aiškina L. Ivanauskas.
EPA primena, kad Lietuvoje veikia gerai išvystytas elektronikos atliekų surinkimo tinklas – tereikia juo naudotis. Smulkiosios elektronikos atliekas galima patogiai išmesti į specialiuosius konteinerius prekybos centruose, bibliotekose ar kitose įstaigose. Stambiosios elektronikos atliekas EPA komanda išveža iš namų nemokamai – tereikia paskambinti tel. +370 695 55111 arba registruotis svetainėje www.epa.lt.
Apie Elektronikos platintojų asociaciją (EPA)
Elektronikos platintojų asociacija yra didžiausia šalyje licencijuota kolektyvaus elektros ir elektronikos įrangos atliekų tvarkymo organizavimo organizacija. Ji vienija kelis šimtus tarptautinių ir nacionalinių elektros ir elektronikos įrangos gamintojų bei importuotojų, tarp kurių – žinomiausi pasauliniai elektronikos gamintojai, pvz., „Bosch“, „Siemens“, „Whirlpool“ ir kt. EPA savo veiklą organizuoja ir atliekų surinkimą finansuoja visos šalies mastu.
