Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pristato trečiąją sektorinę – viešųjų pirkimų statybos srityje – apžvalgą.
„Atvirumas ir skaidrumas ypatingai svarbus viešajame sektoriuje, nes čia naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Pastarųjų 5 metų duomenimis, Lietuvoje būtent per viešuosius pirkimus įsigyjama apie 68 proc. statybos darbų. Bendrai šalyje atliktiems statybos darbams 2017–2018 m. – vidutiniškai per metus buvo išleista 2,8 mlrd. Eur. Nors per pastaruosius metus pastebėjome teigiamų pokyčių statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje, iššūkių dar turime, juos įveikti galime bendradarbiaudami“, – sako VPT direktoriaus pavaduotoja Jovita Petkuvienė.
Naujoje viešųjų pirkimų statybos sektoriaus apžvalgoje palygintos šio sektoriaus pirkimų tendencijos bei pateikiama daugiau statybos sektoriaus pirkimų statistinių duomenų ir įžvalgų.
Teigiami pokyčiai statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje
Statybos sektoriaus pirkimų konkurencinėje aplinkoje stebimi teigiami pokyčiai. Jei 2014–2016 m. apžvalgoje buvo išreikšta nepakankama konkurencija statybos sektoriuje, didėjančios koncentracijos ir dominuojančios padėties tendencijos, 2017–2018 m. pastebimas didėjantis pasiūlymų konkurencingumas, didesnis skaičius skirtingų rangovų, su kuriais sudaromos sutartys bei mažėjanti didžiausiems pagal sudarytų sutarčių vertę 20 ir 10 rangovų tenkanti pirkimų dalis.
Dvidešimties didžiausių rangovų statybos sektoriuje vertės dalis 2017–2018 m., palyginti su 2014–2016 m., sumažėjo 10 proc., o dešimties didžiausių rangovų sudarytų sutarčių statybos sektoriuje vertės dalis – 13 proc. Didžiausia laimėtų pirkimų dalis teko 2017–2018 m. UAB „Žilinskis ir Co“ bei UAB „Vytrita“.
2017–2018 m. pirkimų vykdytojų tarpe lydere tapo AB „Energijos skirstymo operatorius“, veikianti energetikos srityje. Ši įmonė per pastaruosius du metus sutarčių sudarė daugiau nei už 1 mlrd. Eurų.
Statybos sektoriuje nuo 2014 m. kasmet sutartys buvo sudaromos vidutiniškai su 680 rangovų. 2014–2018 m. laikotarpyje pastebima tendencija – mažėjo statybos darbų konkursus laimėjusių rangovų–ūkio subjektų grupių ir didėjo pavienių rangovų skaičius.
Šis pokytis itin ryškus 2018 m.: pavienių rangovų sudarytų sutarčių vertė sudarė daugiau nei 80 proc. visų statybos sektoriuje įvykdytų pirkimų vertės, o 2014–2017 m. – apie 66 proc., atitinkamai, rangovų–ūkio subjektų grupių sudarytų sutarčių vertės dalis 2018 m. mažėjo iki 18 proc., kuomet 2014–2017 m. siekė apie 35 proc.
Vienas iš pagrindinių rodiklių, atspindinčių pirkimų konkurencingumą, tiekėjų patekimo į rinką galimybes – pirkimų, kuriuose dalyvauja vienas tiekėjas, dalis nuo visų įvykusių pirkimų. Tarp Baltijos šalių, TED duomenimis, 2014–2016 m. laikotarpiu Lietuva „pirmavo“ pagal tarptautinių pirkimų sutarčių, sudarytų gavus pasiūlymą tik iš vieno rangovo, skaičiaus dalį (vidutiniškai 30 proc.), tačiau 2017–2018 m. tokių sutarčių dalis Lietuvoje sumažėjo iki 9 proc.
Labiau atsižvelgiama į ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijų, tačiau išryškėjo neigiamos tendencijos
2017–2018 metais žymiai dažniau pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų: tokių pirkimų dalis, lyginant su 2014–2016 m. laikotarpiu, pagal vertę išaugo 24 proc., pagal pirkimų skaičių – 19 proc. Nors statistika rodo gerėjančias tendencijas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymų vertinimo kriterijai dažnai išlieka aptakūs, subjektyvūs, sunkiai įgyvendinami sutarties vykdymo etape. Pirkimo vykdytojai dažnu atveju neįvertina realios konkretaus kriterijaus ekonominės vertės, neskaičiuoja, kokią pridėtinę vertę pasirinktas kriterijus duoda konkretaus pirkimo atveju.
Apžvalgoje pateikiamos pasikartojančios neigiamos tendencijos, VPT atlikto sisteminio pirkimų tikrinimo duomenimis: pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, kurių teikiama nauda kelia abejonių, ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų balų skyrimo tvarkos aprašymai yra nekonkretūs, neleidžiantys objektyviai skirti balus tiekėjams, neužtikrina skaidraus viešųjų pirkimų vykdymo, nustatomi ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai skirti ne tik laimėtojui nustatyti ar pasiūlymams palyginti vykdant viešojo pirkimo procedūras, tačiau privalo būti perkelti į sutarties vykdymo etapą.
Neįtvirtinus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų sudarytose pirkimo sutartyse, pirkimų vykdytojai neįgyvendina tokių kriterijų nustatymo tikslo, t. y. sutarties vykdymo etape gauti tam tikrą ekonominę naudą (pvz., geresnę kokybę, trumpesnius terminus ir pan.). Tai reiškia, kad pasiūlymo pranašumai, dėl kurių jis išrenkamas laimėtoju, neatsispindi ir neužtikrinami sutarties vykdyme.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes VPT bendradarbiaudama su VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir Lietuvos statybininkų asociacija parengė „Statybos darbų pirkimo gaires“. Šios gairės padeda pirkimų vykdytojams teisingai organizuoti ir vykdyti statinio statybos darbų viešuosius pirkimus.
Apžvalgoje pateikiama neraminanti žaliųjų pirkimų pokyčio tendencija. Pastarųjų trijų metų laikotarpiu stebimas itin ryškus žaliųjų pirkimų statybų sektoriuje sutarčių vertės procentinės dalies kritimas, lyginant su ankstesniais metais. Žalieji viešieji pirkimai nacionalinių įsipareigojimų kovos su klimato kaita, taršos mažinimu, užstatytos aplinkos tvarumo skatinimo ir kitos srityse įgauna ypatingą reikšmę, kaip priemonė įgalinanti efektyviai išnaudojant viešojo sektoriaus perkamąją galią siekti užsibrėžtų tikslų. Atsižvelgiant į tai, Aplinkos ministerija, šį instrumentą siekia integruoti į minėtose srityse kuriamus priemonių planus ar paketus. Žaliųjų viešųjų pirkimų skatinimas statybos srityje yra vienas planuojamos politikos priemonių Lietuvos Respublikos nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
Apžvalga parengta remiantis pirkimų vykdytojų Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje paskelbtų pirkimo procedūrų ataskaitų duomenimis, skelbimų apie sudarytas sutartis duomenimis, skelbiamais „Europos Sąjungos oficialiojo leidinio“ internetinėje Europos viešiesiems pirkimams skirto priedo versijoje TED (angl. Tenders Electronic Daily) ir Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiamais duomenimis. Apžvalgoje taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos ir Lietuvos statybininkų asociacijos įžvalgos.
Jovita Petkuvienė
Direktoriaus pavaduotoja
Viešųjų pirkimų tarnyba
