COVID-19 požymių audinių ūkiuose nėra, tačiau telkiami visi ištekliai ir situacija stebima itin atidžiai

Ar jau skaitėte?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), reaguodama į nepalankią situaciją Danijoje dėl nustatomų COVID-19 ligos atvejų kailinių žvėrelių ūkiuose ir į tai, kad virusas mutuoja ir tampa pavojingas ne vien audinėms, bet nuo jų užsikrečia ir žmonės, imasi visų reikiamų priemonių, siekiant užkirsti kelią ligai patekti į mūsų šalies audinių ūkius.

- Reklama -

Tokių drastiškų priemonių, kaip imti masiškai gaišinti šiuos žvėrelius Lietuvoje, šiuo metu neplanuojama. Kol kas nėra gautas nei vienas pranešimas apie COVID-19 liga užsikrėtusius audinių ūkių darbuotojus arba apie padidėjusį audinių sergamumą ir gaišimus. Pasitarimų, kurie rengiami tarp kailinių žvėrelių augintojų ir VMVT, metu akcentuojama, kad šiuo metu privalomas ir besąlyginis prioritetas – biosaugos ir asmens higienos priemonių laikymasis ūkiuose.

Ūkiuose dirbantys darbuotojai, kur tai yra įmanoma, privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines veido kaukes arba respiratorius ir mūvėti pirštines, dezinfekuoti darbo aplinkos inventorių. Tuo atveju, jei darbuotojui pasireiškia COVID-19 ligos simptomų, jam privalomai turi būti taikomas draudimas dirbti ūkyje.

Dėl išaugusios koronaviruso plitimo kailinių žvėrelių ūkiuose grėmės, VMVT taiko įvairias prevencines priemones, kurios būtinos galimai ekstremaliajai situacijai išvengti, pavyzdžiui, laikinai uždrausta į Lietuvą įvežti audines iš šalių, kurių kailinių žvėrelių ūkiuose nustatyti COVID-19 židiniai. Šis sprendimas buvo būtinas, po to, kai kailinių žvėrelių ūkiuose pasireiškusią COVID-19 viruso mutaciją patvirtino ne tik Danija, bet apie nustatomus atvejus pranešė ir kitos šalys – Ispanija, Olandija, Švedija ir Jungtinės Amerikos Valstijos.

Regioniniuose VMVT padaliniuose dirbantys specialistai nuolat stebi informacines sistemas, kuriose pranešama apie į Lietuvą įvežamus gyvūnus, kad prireikus nedelsiant būtų imamasi pačių griežčiausių priemonių – taikyti draudimą įvežti gyvūnus.

Šiuo metu, VMVT turimais duomenimis, nei viename ūkyje nėra pastebėta jokių užkrečiamosios ligos pasireiškimo požymių, taip pat neturima duomenų ir apie COVID-19 užsikrėtusius darbuotojus kailinių žvėrelių ūkiuose. Tačiau pastebėję, kad audinių ūkyje gyvūnams pasireiškė karščiavimas, kvėpavimo ir virškinimo organų pažeidimo požymiai ar padidėjo gyvūnų gaištamumas, arba turėdami informacijos, kad ūkio darbuotojui, prižiūrinčiam gyvūnus, yra nustatyta COVID-19 infekcija, audinių laikytojai VMVT direktoriaus įsakymu įpareigoti nedelsdami apie tai informuoti regioniniuose VMVT padaliniuose dirbančius inspektorius. Gavus tokios informacijos, VMVT specialistai nedelsiant atrinks gyvūnų mėginius COVID-19 nustatymui, kurie bus tiriami Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute.

- Reklama -
Taip pat skaitykite:  FNTT ėmėsi siekiančių pasipelnyti iš koronaviruso - pradėti patikrinimai visoje Lietuvoje

VMVT duomenimis, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorija, kurioje šiuo metu tiriami mėginiai dėl COVID-19 tyrimų žmonėms, šiuo metu yra pasirengusi per parą papildomai ištirti ir 50 gyvūnų organų mėginių bei 100 mėginių iš tepinėlių tyrimų SARS-COV-2 virusui nustatyti.

Situacijai suvaldyti aktyviai dirbama ir tarpinstituciniu bei tarpvalstybiniu lygmeniu. VMVT jau kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl finansavimo mechanizmo ir lėšų numatymo, jeigu kuriame nors kailinių gyvūnų ūkyje šalyje būtų nustatytas koronaviruso židinys.

Dėl informacijos keitimosi apie kailinių žvėrelių ūkiuose dirbantiems žmonėms nustatytus COVID-19 ligos atvejus VMVT kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Nuolat keičiamasi informacija ir su kitomis ES valstybėmis narėmis apie jose taikomas priemones.

VMVT patikina, kad kailinių žvėrelių ūkiuose situacija yra kontroliuojama ir daroma viskas, kad virusas į fermas nepatektų, o gyvūnai ir žmonių darbo vietos būtų išsaugotos.

Blogiausio scenarijaus atveju – nustačius bent vieną teigiamą koronaviruso atvejį kailinių žvėrelių ūkyje laikomoms audinėms, tokiam ūkiui būtų taikomi ribojimai ir būtų priimtas sprendimas naikinti užkrėstuose narvuose laikomus gyvūnus. Taip pat būtų atrenkami papildomi mėginiai siekiant nustatyti ligos išplitimą. Iš tiesiogiai koronaviruso ligos paveikto ūkio būtų draudžiamas bet koks gyvūnų, pašarų ar kitų medžiagų judėjimas. Taip pat, gavus informacijos apie šios ligos įtarimą, ūkiui nedelsiant būtų taikomi apribojimai, iki būtų gauti tyrimų atsakymai.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

TOP naujienos

Artimiausiomis dienomis orai labai permainingi, tačiau bus gana šilta

Artimiausiomis dienomis orai labai permainingi, tačiau bus gana šilta. Sudoku Online: Žaisti sudoku internete Lapkričio 20-os pirmoje nakties pusėje rytiniuose rajonuose vietomis nedidelis lietus. Vėjas vakarų,...

Vairavimo kultūra: keturios taisyklės, kurias pamirštame dažniausiai

Eismo saugumo prevencijoje daugiausia dėmesio skiriant greičio viršijimui ir alkoholio vartojimui, dažnai pamirštama apie smulkesnius nusižengimus bei elementarią vairavimo kultūros stoką. Draudikų teigimu, dėl...

Tyrimas: lietuviai pirkiniams internetu kartais išleidžia pusę savo pajamų

Lietuvos pašto užsakymu atliktas visuomenės tyrimas atskleidė, kad lietuviai savitarnos siuntų terminalais dažniausiai atsisiunčia drabužių, elektronikos prekių ir parfumerijos bei kosmetikos. Lojaliausi šių prekių...

Lengvatos būstui įsigyti Lietuvoje: pasitikrinkite, ar galite į jas pretenduoti

Nors dauguma yra girdėję apie paramą būstui įsigyti Lietuvoje, tačiau ne visi galintys ja pasinaudoti žino, kam ji taikoma ir kaip ja pasinaudoti, nors...

Už žiaurų elgesį su gyvūnais – 4500 Eur bauda

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir nusprendė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą viešųjų darbų bausmę į baudą. Tauragiškė apylinkės teismo nuosprendžiu nuteista už tai, kad žiauriai...

Saugumo ekspertų patarimai tėvams: kaip pasirūpinti vaikų telefonų saugumu?

Vaikai pirmąjį savo mobilųjį telefoną gauna dar iki sulaukdami septynerių metų, rodo „ChildWise“ duomenys. Todėl jau ypač jauname amžiuje gali tapti programišių taikiniu – sulaukti melagingų laiškų ar žinučių, netyčia atsisiųsti apgaulės programėles ar...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS