Ar restorane kada nors pykote ant tėvų, kurių vaikai kėlė triukšmą ir nurimo tik su telefonu rankose? Turbūt tokioje situacijoje pirma mintis – „aš savo vaikus išauklėsiu tikrai geriau“, bet tai dažniausiai priklauso nuo laiko, kurį vaikas praleidžia prie ekranų. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, teigia, kad šiuolaikinių vaikų iššūkiai kyla ne iš tingumo, o iš nuolat perkrautos galvos.
Tyrimai visoje Europoje rodo, kad ilgi laiko tarpai prie ekranų mažina gebėjimą susikaupti ir didina išsiblaškymą. Jungtinės Karalystės parlamento ataskaitoje teigiama, kad 8-11 metų vaikai, kurie prie ekranų praleidžia daugiau nei dvi valandas per dieną, prasčiau įsimena naują informaciją, lėčiau mąsto ir sunkiau išlaiko dėmesį. O Lietuvoje 2024 m. mokslininkų atlikto tyrimo duomenys rodo, kad vaikų ir paauglių emociniai sunkumai dažnai yra susiję su aukštesne interneto naudojimo rizika.
„Skirtingai nei manoma, Alfa kartos vaikai nėra labiau išdykę nei kurios nors ankstesnės kartos, pavyzdžiui, Z ar tūkstantmečio kartų vaikai, jie tiesiog įpratę prie kitokio kasdienybės ritmo. Alfa karta jau gimė triukšmingame skaitmeniniame pasaulyje, tad jiems gali prireikti pagalbos atrasti tylos ir susikaupimo vertę“, – sako J. Markeliūnė.
Fejerverkai smegenims ir intuityvus filtras
„Ilgai žiūrint į ekraną smegenims tenka atlaikyti beveik tikrus fejerverkus – greitai besikeičiančios spalvos, garsai, pranešimai ir žaidimai veikia kaip nuolatinis stimuliacijos lietus. Smegenys pripranta prie šio tempo, o kai reikia susikaupti „lėtesnėms“ veikloms – pamokoms, skaitymui ar tiesiog pokalbiui su žmogumi – jos pradeda nuobodžiauti. Tai kaip po greitkelio važiuoti traktoriaus greičiu – teoriškai galima, bet praktiškai sunku. Ir tai – ne vaikų tingėjimas ar nenoras mokytis, tai natūrali smegenų reakcija į per didelį greitos informacijos kiekį“, – teigia Renata Gaudinskaitė, Skaimeninės etikos centro steigėja.
Kita vertus, remiantis pasaulinio interneto indekso „GWI“ tyrimo duomenis, šis įpratimas prie spartaus interneto ritmo Alfa kartos vaikams leidžia puikiai orientuotis skaitmeninėje erdvėje ir informacijos triukšme. Tačiau priešingai nei suaugusieji, kurie bijo nepastebėti kažko svarbaus, jaunieji medijų vartotojai anksti išmoksta atskirti jiems reikalingą informaciją.
„Jie intuityviai atpažįsta, kas jiems aktualu čia ir dabar – ar tai būtų naujausia vaizdo žaidimų strategija, ar draugų susirašinėjimas. Taip jie praleidžia pro akis informacinį „triukšmą“, kuris vargina suaugusiuosius, kurie bando suspėti su visomis naujienomis. Šis gebėjimas atsijoti perteklinę informaciją yra savotiška savisauga, kuri padeda jiems neperdegti nuolatiniame žinių sraute“, – pastebi J. Markeliūnė.
Dėmesio treniruotė
Sveikatos specialistai ir vaikų raidos ekspertai sutaria dėl rekomenduojamo ekrano laiko. Skaitmeninės etikos centro duomenimis, kad iki dviejų metų vaikai turėtų visai nematyti ekranų, 2-5 metų – iki 1 valandos, 6-10 metų vaikai – iki 2 valandų, o nuo 11 metų ir vyresniems prie ekranų reiktų praleisti ne daugiau kaip 4 valandas. 4 valandos yra ta riba, nuo kurios prasideda dėmesio sutrikimai.
Anot R. Gaudinskaitės, vaikai gali susigražinti prarastą gebėjimą susikaupti. „Tai neveikia kaip persikrovimo mygtukas – greičiau kaip raumuo, kurį reikia treniruoti. Pradžioje gal bus sunku išbūti net 10 minučių be ekrano, bet su laiku ir sąmoningomis pastangomis – tai tikrai įmanoma. Ilgalaikis buvimas prie ekranų dažnai pripratina smegenis nuolat ieškoti dopamino pliūpsnių – greiti vaizdai, garsai, pasiekimai žaidimuose ar patiktukai veikia kaip mažos, bet dažnos smegenų „premijos“. Kai jų nelieka, smegenims tampa sunku išbūti su lėtesnėmis, mažiau stimuliuojančiomis veiklomis – pavyzdžiui, skaitymu ar tiesiog buvimu ramiai“, – sako Skaitmeninės etiko centro įkūrėja.
„Visas skaitmenimis triukšmas bendrąja prasme turi šalutinį poveikį – mūsų visų sunkumus megzti gyvą ryšį. Alfa karta ne tiek pati gimė su telefonais rankose, kiek mes jiems juos įdėjome, dažnu atveju – savo pavyzdžiu“, – teigia „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė.
2025 metų „Telia“ ir UAB Norstat LT visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad 87 proc. žmonių tikrina telefoną net bendraudami su artimaisiais. Tačiau 72 proc. mano, kad naršymas drauge – vis tiek yra laikas kartu. Būtent dėl to „Telia“ pristatė iniciatyvą „Ryšio dėžė“, kurios tikslas yra skatinti šeimas bendrauti gyvai. Tokia paprasta kartotinė dėžė kviečia bent trumpai paslėpti telefonus ir tėvams, ir vaikams ir megzti realų tarpusavio ryšį.
