Jauniems žmonėms ruduo dažniausiai asocijuojasi su mokslų ar studijų pradžia. Ne paslaptis, kad šiuo laikotarpiu protinė veikla suintensyvėja, todėl norint užtikrinti efektyvų ir sunkumų nekeliantį mokymosi procesą, reikia nepamiršti skirti dėmesio sveikatai. Pasak Vilniaus „InMedica“ klinikos echoskopuotojo, šeimos gydytojo Rimgaudo Vincevičiaus, nors jaunas organizmas atsistato, regeneruojasi ir pasveiksta greičiau nei vyresnio amžiaus žmonių, tačiau šaltuoju metų laiku visi, nepriklausomai nuo amžiaus, susiduria su tam tikrais sezoniniais sunkumais, galinčiais tapti tikru išbandymu gerai savijautai.
„Atvėsus orams trumpėja dienos, todėl susiduriame su natūralios saulės šviesos mažėjimu, dėl vėstančių, debesuotų, lietingų orų mažiau laiko praleidžiame lauke, be to, didėja virusinių ir bakterinių infekcijų pavojus. Šie veiksniai turi įtakos mūsų savijautai, todėl svarbu skirti dėmesio sveikos gyvensenos principams, kad tinkamai pasirūpintume savo sveikata“, – pasakoja R. Vincevičius.
Dažniausiai sveikatai koją pakiša rėžimo nesilaikymas
Pasak šeimos gydytojo, jeigu reikėtų išskirti, kokios dažniausios klaidos silpnina studentų organizmus, pirmiausia tai būtų poilsio, mitybos bei fizinio aktyvumo režimo nesilaikymas, o kitas veiksnys – žalingi įpročiai, pavyzdžiui, alkoholio ar nikotino vartojimas.
„Prasidėjus studijoms ar mokslams, jaunimas daugiau laiko praleidžia prie knygų, kompiuterių bei sėdėdami paskaitose. Dėl šių priežasčių sumažėja jų fizinis aktyvumas – mažiau vaikštoma, sportuojama, važinėjama dviračiu.“, – teigia R. Vincevičius.
- Dietistė Ugne Radzevičienė: „Iš tikrųjų sveiką maistą turėtume vadinti normaliu maistu“
- Sveikas žmogus – maistas, sportas ir… miegas
- Sveikos gyvensenos ekspertas: nepakankamas dėmesys sportininkų mitybai garantuoja traumas
Taip pat išvykus iš namų ir pradedant savarankišką gyvenimą, ypač pirmakursiams, dažnai nukenčia vartojamo maisto kokybė, maitinimosi režimas, o sumažėjus tėvų priežiūrai atsiranda daugiau galimybių ir pagundų įgyti žalingus įpročius.
„Dėl netaisyklingos, nereguliarios mitybos, alkoholio vartojimo, rūkymo, dažnai skrandyje kyla rūgštingumas, atsiranda refliuksas, diskomfortas skrandžio srityje ir už krūtinkaulio. Tai gali lemti rytinius gerklės perštėjimus, virškinimo sutrikimus, atsiradusį nuovargį, pablogėjusią dėmesio koncentraciją ar atmintį“, – akcentuoja „InMedica“ klinikos šeimos gydytojas.
Svarbu skirti dėmesio tam, ką valgome
Norint tinkamai pasirūpinti savo organizmu, pirmiausia svarbu užtikrinti pilnavertę mitybą. Joje turėtų būti pakankamas kiekis baltymų tiek augalinės kilmės, gaunamų iš pupų, žirnių, lęšių, avižų, riešutų, tiek gyvulinės kilmės – iš kiaušinių, jautienos, vištienos, varškės, įvairios žuvies, pavyzdžiui, tuno, skumbrės ar menkės. Taip pat mitybos racionas turėtų būti papildytas kuo įvairesnėmis daržovėmis ir vaisiais.
„Pirmoje dienos pusėje reikėtų valgyti daugiau angliavandenių turinčio maisto, o antroje – daugiau baltymų turinčio maisto, nes tai padeda išlikti energingiems ir žvaliems“, – pabrėžia šeimos gydytojas.
Jis taip pat pastebi, kad įprastai studentų racione būna per mažai žuvies, todėl papildomai reikėtų pasirūpinti Omega-3 riebalų rūgšties maisto papildais. Be to, vitaminai ir mikroelementai, pavyzdžiui, vitaminai D, C, cinkas, selenas ar magnis, leidžia dar geriau sustiprinti organizmą reikalingomis medžiagomis.
„Jeigu vartojate vitaminus, mikroelementus ir kitus maisto papildus – pasirūpinkite, kad jų gautumėte pakankamai. Svarbu ne tik tai, kokie maisto papildai naudojami, bet ir kaip tai daroma, nes geležis geriau pasisavinama ją geriant su vitaminu C ir folio rūgštimi, o vitamino D pasisavinimas gerėja kartu vartojant magnį“, – pastebi R. Vincevičius.
Tinkamas poilsis – raktas į sėkmingus mokslus ir gerą savijautą
Žinoma, studentams, siekiantiems gerų mokslo rezultatų, ne ką mažiau dėmesio reikia skirti ir poilsiui. Miegas turi didelę įtaką atminčiai, nes jo metu trumpoji atmintis ir prisiminimai yra sustiprinami ir verčiami ilgalaike atmintimi bei prisiminimais.
Dėl miego trūkumo nepailsima, jaučiamas nuovargis, prastėja dėmesio koncentracija, blogėja atmintis, todėl gali suprastėti mokymosi rezultatai ir pažymiai. Svarbu atkreipti dėmesį, kad miego metu gaminasi melatoninas, o netinkamas miego režimas mažina jo kiekį, todėl tampa sunkiau užmigti, didėja nerimas, žemėja emocinis fonas bei suprastėja nuotaika
„Miegas yra labai svarbus poilsio elementas, jo trukmė turėtų būti 7–8 valandos per parą. Taip pat poilsiui priskirčiau pasivaikščiojimą gamtoje, atsitraukimą nuo kasdienės rutinos ir minčių“, – atkreipia dėmesį R. Vincevičius.
Pasak gydytojo, galima išbandyti sąmoningo buvimo praktiką ar kitos meditacijos rūšį, rasti bendraminčių, draugų, su kuriais būtų galima pasikalbėti, užsiimti labdaringa, socialine veikla, nes pozityvios, švarios mintys padeda palaikyti sveiką kūną. Svarbu nepamiršti ir sporto, nes tai padeda ne tik pasirūpinti kūnu, bet ir mažina stresą, be to, galima rinktis iš įdomių sporto būrelių, pavyzdžiui, lankyti pramoginius ar lotynų Amerikos šokius.
Profilaktinis sveikatos patikrinimas irgi svarbus
Nors dažniausiai studentai nesiskundžia gretutinėmis ligomis, nereikėtų pamiršti reguliarių profilaktinių apsilankymų pas savo šeimos gydytoją.
„Tai daryti reikėtų du kartus per metus – prieš mokslo metų pradžią pasitikrinti, kaip pasiruošėme studijoms, kaip per vasarą pailsėjome, kiek prikaupėme vitaminų, su kokiomis jėgomis pradėsime mokslus, o kitą kartą – po žiemos sesijos – pasitikrinti, ko trūksta, ko reikėtų papildyti, kaip pakoreguoti mitybą, vitaminų bei mikroelementų vartojimą“, – akcentuoja šeimos gydytojas.
Pasak jo, norint patikrinti bendrą organizmo būklę, laiku rasti sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią naudinga atlikti profilaktinius tyrimus.
„Pradėčiau nuo bendro kraujo ir šlapimo tyrimo, gliukozės, feritino, vitamino D ir B12, folio rūgšties, vario, bendro baltymo, albumino kiekio nustatymo kraujyje. Be to, yra įvairių tyrimų paketų – nuovargio, sportuojantiems ar skirtų sirgusiems virusinėmis ligomis. Jeigu studentai skundžiasi papildomais negalavimais, juos reikėtų aptarti su šeimos gydytoju ar kitu sveikatos specialistu“, – atkreipia dėmesį R. Vincevičius.
