„Roges ruošk vasarą“ – puikiai į sąmonę įstrigęs posakis, pritaikomas daugelyje gyvenimiškų situacijų. Kai kalba pasisuka apie maisto ruošą, ši taisyklė – ne išimtis. Bene labiausiai ji tinka konservavimui: nes nors vasaros gėrybėmis smagu mėgautis šiltuoju metų laiku, tačiau jų atsargos puikiai praverčia ir žiemą. Tad kokios šio maisto gaminimo būdo tendencijos šiuo metu yra „ant bangos“, o galbūt tautiečiai konservavimą jau laiko atgyvena ir spėjo atrasti naujus gėrybių ruošimo būdus?
Taisyklė nr. 1. „Mažiau cukraus!” – ne tik madinga, bet ir sveika
Braškės, mėlynės, vyšnios ar avietės – tai tik maža dalis uogų, kurias taip gardu valgyti šviežias, bet ne ką mažiau jų skonio ilgimės ir žiemą. Tam nuo neatmenamų laikų yra ruošiamos pačios įvairiausios uogienės, šaltuoju metų laiku puikiai paskaninančios blynus, košes ar kepamus pyragus. Deja, nuo seno įprasta, jog šalia uogų į uogienes pilamas ir nemenkas kiekis cukraus. Pastarasis, žinoma, suteikia kur kas daugiau saldumo, padeda išryškinti spalvą, tačiau perlenkti lazdos nederėtų – pirmuoju smuiku uogienėje turi griežti pačios uogos.
Anot vieno Lietuvoje veikiančio prekybos tinklo maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, per didelis cukraus kiekis uogienės ne tik, kad nepaskanins, bet dar blogiau – gali ją sugadinti: „Padauginus cukraus, virimo metu pastarasis gali karamelizuotis, o uogos bus tarsi cukraus apvalkale. Pastaruoju metu vyrauja tendencija, kuomet uogienės verdamos minimalizuojant cukraus kiekį – paliekant jo tiek, kad išvirtos uogos nesugestų“.
Maisto ekspertė prasitaria ir apie alternatyvas tiems, kurie pridėtinio cukraus uogienėse apskritai nori išvengti. Anot jos, kaip pakaitalas gali puikiai pasitarnauti medus arba sultys be saldiklių.
Taisyklė nr. 2. „Tiek, kiek reikia“ arba sudie, atsargos penkeriems metams
Sutikite, jog visi bent sykį yra matę rūsius, nukrautus konservuotomis gėrybėmis, kurių užtektų, rodos, iki gyvenimo galo. Vis dėlto, perlenkti lazdos nederėtų. V. Juodkazienės teigimu, naujosios kartos šeimininkės į močiutėms būdingą praktiką – pasiruošti daugiau atsargų, nei suvalgome – žiūri su šypsena ir palaipsniui taiko savo taisykles. T.y. gėrybių ruošia tiek, kiek ketina suvalgyti, stengiasi išbandyti daugiau skirtingų receptūrų, o ne prikaupti kuo didesnius kiekius.
Tai, anot prekybos tinklo komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, atsispindi ir pakitusiuose konservavimui skirtų stiklainių ir indelių pardavimuose. „Matome, jog kad pastaruoju metu gyventojai linkę pirkti mažesnės talpos – nuo 0,25 l iki 1,5 l – stiklainius, o didieji, pavyzdžiui 3 l, stiklainiai pamažu praranda savo populiarumą“, – pastebi B. Čaikauskaitė.
Taisyklė nr. 3. „Ne verdame, o šaldome“ – kas iš to?
Šaldymas – nepamainoma alternatyva konservavimui. Šis maisto išsaugojimo būdas parankus tuo, jog taupo laiką, be to, anot V. Juodkazienės, užšaldžius norimas gėrybes, maksimaliai išsaugomi juose esantys vitaminai, mineralai ir kitos maistingosios medžiagos.
„Jei norite ne tik skanaus, bet ir sveiko pasirinkimo žiemą, natūraliausias būdas tai padaryti yra paprasčiausias šaldymas. Šaldyti galite tiek uogas – pamėginkite mėlynes, vyšnias, braškes, avietes, šilauoges, serbentus ar kitas – tiek daržoves ir žoleles bei jų mišinius. Tai taps puikiu atradimu, verdant sriubas ar gaminant troškinius“, – sufleruoja V. Juodkazienė.
Pašnekovės teigimu, šiam maisto apdorojimo būdui išsaugoti geriausiai tinka specialiai šaldymui skirti sandarūs indeliai ar maišeliai. Taip pat maisto ekspertė primena, jog prieš užšaldant tiek uogas, tiek žoleles su daržovėmis reikia gerai nuplauti ir kruopščiai nusausinti.
Taisyklė nr. 4. „Žalia šviesa naujovėms“ arba ką dar galime išmėginti?
Tiesa, ne visos daržovės ir vaisiai yra tinkami šaldymui – taip yra dėl to, kad vandeningi produktai, pavyzdžiui, pomidorai, atšildžius bus pernelyg permirkę. Užtat dar vienas būdas – džiovinimas – yra kur kas palankesnis didžiumai vaisių, uogų, daržovių ir grybų.
Kaip teigia maisto ekspertė V. Juodkazienė, šis būdas yra patikrintas laiko, be to – palankus sveikatai. Džiovinamame produkte vandens koncentracija mažėja iki ribos, kai mikroorganizmai negali augti, todėl džiovinti produktai ilgai negenda, juose išlieka vitaminai ir mineralai.
„Kaip įprasta manyti, džiovinti galima ne tik obuolius ir grybus. Tam puikiai tinka ir morkos, paprikos, moliūgai, visa galybė vaisių“, – tikina V. Juodkazienė, pridurdama, jog pasaulyje, o taip pat ir Lietuvoje vis labiau populiarėja išskirtinis džiovinimo būdas – liofilizavimas.
„Liofilizacijos proceso metu pasirinkti uogos ir vaisiai yra džiovinami vakuume itin dideliame šaltyje (iki -80 °C). Tai – vienas perspektyviausių, šiuolaikinių „konservavimo“ būdų, kurio metu vertingosios ingredientų struktūrinės ir biologinės savybės bei jų aktyvumas yra visiškai išsaugomi. Po šio proceso maisto produktai būna traškiai purios tekstūros, puikiai tinkami valgyti tiek vieni, tiek gardinti maistą. Šią džiovinimo šaltyje technologiją galima taikyti visiems produktams, turintiems vandens. Tiesa, namų sąlygomis to padaryti kol kas nėra galimybių, tačiau jau liofilizuotų produktų galima įsigyti parduotuvėse. Taip pat, pavyzdžiui, liofilizuotomis uogomis ir vaisiais yra skaninami įvairūs desertai, tortai, esantys prekybos tinklo asortimente“, – naujausias tendencijas komentuoja V. Juodkazienė.
Berta Čaikauskaitė
Komunikacijos vadovė
