Nuo 2022 m. kovo mėn., kai Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau – LRTK) priėmė gaires dėl vlogerių (angl. vlog – video blog) – audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjų, teikiančių paslaugas naudojantis dalijimosi vaizdo medžiaga platforma, kvalifikavimo, jiems taikomų reikalavimų bei veiklos reguliavimo, LRTK užsiregistravo 8 tokia veikla užsiimantys paslaugų teikėjai.
Rengdama šias gaires LRTK vadovavosi 2021 m. į nacionalinę teisę perkeltos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos (toliau – AVŽPD) nuostatomis, bei atsižvelgdama į tai, kad naujų rūšių turinys – vaizdo klipai ar naudotojų sukurtas turinys auga ir tampa vis svarbesnis, o nauji rinkos dalyviai, įskaitant užsakomųjų vaizdo paslaugų teikėjus ir dalijimosi vaizdo medžiaga platformas, tampa vis populiaresni ir daro didelę įtaką jų sekėjams. Dėl pastebimos žiniasklaidos priemonių konvergencijos LRTK atsirado siekiamybė atnaujinti teisinę sistemą, kuri atspindėtų rinkos pokyčius ir pasiektų interneto turinio paslaugų, vartotojų apsaugos ir konkurencingumo pusiausvyrą.
Dėl minėtos veiklos reguliavimo LRTK sulaukė ne tik didelio šios veiklos atstovų susidomėjimo bei pastabų, bet taip pat ir nepasitenkinimo bei abejojimo tokio reguliavimo tiksingumu. Atsižvelgdama į tai, kad šių paslaugų teikėjams vis dar kyla klausimų dėl jų veiklos priežiūros ir siekdama išsiaiškinti kaip ši veikla yra prižiūrima skirtingose Europos valstybėse, LRTK atliko tyrimą ir apklausė 27 Europos reguliuojančių institucijų grupės (ERGA) nares.
Apklausdama kolegas iš kitų Europos valstybių LRTK siekė sužinoti ar jie vykdo šios veiklos priežiūrą, ar vlogeriai laikomi užsakomųjų žiniasklaidos paslaugų teikėjais, ar reikalaujama, kad jie pateiktų pranešimą apie veiklą reguliuojančiai institucijai, ar vlogerių įkeltam turiniui taikomi žymėjimo reikalavimai ir kt.
Tyrimo metu nustatyta, kad iš 26 valstybių (viena – Prancūzijos reguliuojanti institucija atsakymo dar nepateikė) tik 8 tokios priežiūros dar nevykdo (Čekija, Bulgarija, Italija, Kipras, Kroatija, Portugalija, Rumunija ir Suomija). 14 atsakiusių į klausimus valstybių tokią priežiūrą vykdo (Austrija, Belgija, Danija, Graikija, Ispanija, Latvija, Lenkija, Liuksemburgas, Norvegija, Nyderlandai, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Vokietija), o 4 jau planuoja vykdyti artimiausiu metu (Airija, Estija, Malta, Vengrija).
Visos valstybės narės, prižiūrinčios vlogerių veiklą, kaip ir Lietuva, laiko juos užsakomųjų paslaugų teikėjais.
Verta pažymėti, kad 2021 m. vasario 1 d. įsigaliojus naujai VIĮ įstatymo redakcijai LRTK siekė, kad visi reikalavimai, įskaitant ir vlogerių veiklos reguliavimą, būtų sėkmingai įgyvendinti.
Birutė Keršienė
Visuomenės informavimo skyriaus vedėja
Lietuvos radijo ir televizijos komisija
