Eismo saugumo prevencijoje daugiausia dėmesio skiriant greičio viršijimui ir alkoholio vartojimui, dažnai pamirštama apie smulkesnius nusižengimus bei elementarią vairavimo kultūros stoką. Draudikų teigimu, dėl tokių vadinamųjų „smulkių nuodėmių“ kaip saugaus atstumo nesilaikymas, rizikingas manevravimas ar nesureguliuoti žibintai drausmingi eismo dalyviai kenčia kasdien, jos lemia ir didžiąją dalį smulkių eismo įvykių.
„Avaringumo skaičiai būtų gerokai mažesni, o eismo dalyviai patirtų mažiau streso, jei visi vairuotojai vadovautųsi keliomis pagrindinėmis kultūringo vairavimo taisyklėmis”, – sako draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Saugaus atstumo nesilaikymas
Kelių eismo taisyklės rekomenduoja vairuotojams laikytis tokio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, kad šiam stabdant spėtų išvengti susidūrimo.
Saugiu atstumu vadinamas ne mažesnis kaip per 2 sekundes nuvažiuojamas atstumas – tai pusė automobilio važiavimo greičio, paversto metrais. Pavyzdžiui, važiuojant 60 km/h greičiu, atstumas iki priešais esančio automobilio turėtų būti ne mažesnis kaip 30 m.
„Laikytis šios taisyklės kartais būna sudėtinga, ypač spūsčių metu, nes atsiranda vairuotojų, kurie nusprendžia „sutaupyti“ laisvus metrus ir įsmukti į tarpą tarp automobilių, taip neretai sukeldami avarines situacijas, dar padidindami spūstis ir gaišindami saugaus atstumo besistengiančių laikytis vairuotojų laiką. Dėl to daugelis vairuotojų, vengdami „užlindinėtojų“, būna priversti atstumą iki kito automobilio sumažinti“, – teigia A. Žiukelis.
Neatsakingas manevravimas ir lenkimas
Pasak draudimo eksperto, kitas rizikingo elgesio keliuose pavyzdys, dėl kurio įvyksta nemažai eismo įvykių, yra neatsargus ir neatsakingas manevravimas.
„Pavyzdžiui, dažnos situacijos, kai iš paskos važiuojantis automobilis aplenkia ir tuoj pat suka į kairę arba dešinę. Aplenktas vairuotojas būna priverstas staigiai stabdyti, bet rizikuoja ir lenkiantysis, nes akivaizdu, kad lenkiama spontaniškai, neįvertinant visų aplinkybių.“, – perspėja A. Žiukelis.
Žinant, kad artėja reikiamas posūkis, rekomenduojama pirmiausiai tinkamai įvertinti atstumą bei kitų automobilių judėjimo greitį – dažnai kur kas geriau lėčiau pavažiuoti paskui priekyje judantį automobilį, nei rizikuoti pavojingai lenkiant. Juo labiau kad už neapdairų lenkimą gresia piniginės baudos ir net teisės vairuoti atėmimas.
Važiavimas kairiąja eismo juosta
Dar viena visiems puikiai pažįstama situacija, anot BTA eksperto, kada dviejų juostų kelyje dešinioji juosta būna apytuštė, o kairiąja važiuoja automobilių kolona. „Kartais dėl to susidaro dar blogesnė padėtis, kai dešiniąja juosta važiuoja pareigingas vairuotojas, o kairiojoje lygiagrečiai analogišku greičiu važiuoja kitas automobilis ir taip blokuojamas eismas, kuriamos spūstys. Vairuotojai turėtų prisiminti, kad kairioji juosta yra skirta kliūties apvažiavimui ar greičiau važiuojantiems automobiliams“, – atkreipia dėmesį A. Žiukelis.
Kelių eismo taisyklėse nenumatytas draudimas važiuoti kaire eismo juosta, kai laisva dešinioji, tačiau yra nurodymas važiuoti kaip galima arčiau dešiniojo krašto. Už šio reikalavimo nesilaikymą Administracinių nusižengimų kodeksas numato baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Netvarkingi ir nesureguliuoti žibintai
Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos duomenimis, atliekant automobilių techninę apžiūrą dažniausių trūkumų sąraše pirmą vietą užima nesureguliuoti artimųjų šviesų žibintai – kiek daugiau nei 13 proc.
Pasak A. Žiukelio, šviesa iš netinkamai sureguliuotų žibintų sklinda arba per žemai, taip blogindama kelio matomumą pačiam vairuotojui, arba per aukštai, akindama kitus eismo dalyvius. Jis taip pat pastebi, kad pasitaiko vairuotojų, kurie nuolat važinėja su įjungtais rūko žibintais, teisindamiesi, kad taip geriau apšviečiami kelkraščiai, ir nesusimąstydami apie tai, kad akina priešais atvažiuojančių automobilių vairuotojus.
Kartais automobilių žibintuose vairuotojai įmontuoja gamyklinių reikalavimų neatitinkančias ryškiau šviečiančias ksenonines lemputes, kurios tinkamai nesureguliavus itin akina kitus vairuotojus tamsiuoju paros metu. „Tiesa, ši tendencija pastaruoju metu mažiau pastebima, be to, nuo 2014 metų techninės apžiūros dokumentų galiojimas kelyje naikinamas, jei žibinte panaudotas automobilio gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis“, – sako A. Žiukelis.
Boris Kuzmas
Marketingo ir viešųjų ryšių skyriaus vadovas
AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje