Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo išžaginti nepilnametę, jos seksualinio prievartavimo bei nesunkaus sveikatos sutrikdymo priėmė nuosprendį, kuriuo iš dalies patenkino nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus dėl neturtinės žalos padidinimo ir griežtesnės bausmės skyrimo. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir padidino merginai priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Eur ir skyrė nuteistajam papildomą įpareigojimą – 1 metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Tauragės apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirta 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą trejiems metams, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas – ir nuteistasis įpareigotas per visą bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei 12 mėnesių nevartoti alkoholinių gėrimų.
Apeliacinius skundus byloje pateikė nuteistojo gynėjas, nukentėjusieji ir prokuratūra. Nuteistojo gynėjas prašė išteisinti jį dėl kaltinimų pasikėsinimu išžaginti nepilnametę, teigdamas, kad nuteistasis savanoriškai atsisakė baigti nusikalstamą veiką, o ne dėl to, kad nukentėjusioji aktyviai jam priešinosi. Nukentėjusieji prašė grąžinti bylą nagrinėti iš naujo arba panaikinti nuteistajam nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – nuoširdų gailėjimąsi ir žalos atlyginimą iš dalies, paskirti jam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymo neatidėti, taip pat visiškai tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius – priteisti 25 000 Eur merginai ir 5000 Eur tėvui. Prokuratūra teigė, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, jog nuteistasis nuoširdžiai gailisi ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat be pagrindo atidėjo nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Teisėjų kolegija atmetė nuteistojo skundą, nes padarė išvadą, jog dėl pasikėsinimo išžaginti jis nuteistas pagrįstai, t. y. nusikaltimo nebaigė dėl aktyvaus nukentėjusiosios priešinimosi, o ne laisva valia. Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo baudžiamąją bylą sutrumpintu įrodymų tyrimo būdu, kadangi po kaltinamojo akto paskelbimo nuteistasis savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų pripažino, neginčijo jokių minimo įvykio aplinkybių, nors ir negalėjo išsamiai atsakyti į visus jam užduodamus teisėjos, prokurorės bei nukentėjusiųjų atstovų klausimus. Apygardos teismas nesutiko su nukentėjusiųjų ir prokuroro argumentais, jog nuoširdus nuteistojo gailėjimasis ir žalos atlyginimas nepagrįstai pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, ir pažymėjo, kad nuteistasis iš esmės viso ikiteisminio tyrimo metu (praėjus 5 dienoms nuo įvykio, o ne trims mėnesiams, kaip teigiama nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliaciniuose skunduose) ir bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme savo kaltę pripažino, tvirtino, jog gailisi nusikaltęs, savo elgesio niekaip neteisino, ne kartą raštu ir žodžiu prašė merginos atleidimo, tačiau dėl neblaivumo negalėjo prisiminti tikslių įvykio aplinkybių ir dėl to iškart po įvykio kaltę neigė. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tai, kad dalį žalos nukentėjusiajai atlygino nuteistojo tėvai, pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nuteistasis tuo metu buvo nepilnametis.
Pasisakydamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, apygardos teismas nurodė, kad tiek bendrosios bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos, tiek nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai šioje byloje taikyti pagrįstai. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir įvertinti tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad argumentai, susiję su nukentėjusiajai padarytais itin skausmingais sužalojimais, yra reikšmingi individualizuojant bausmę ir nustatant jos dydį, tačiau sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui klausimą itin reikšmingi yra nusikaltimą padariusio asmens resocializacijos pokyčiai. Šiuo atveju nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis, charakterizuojamas teigiamai, atlygino dalį žalos ir susitarė su Teritorine ligonių kasa dėl likusios žalos atlyginimo, neturi susiformavusių ryškių neigiamo elgesio įpročių, jam dar nebuvo taikytos jokios kitos poveikio priemonės, jis nebuvo priskiriamas vadinamajai vaikų rizikos grupei, visuomet turėjo dirbančius tėvus ir teigiamą jų pavyzdį, po nusikaltimų padarymo sėkmingai baigė mokyklą, išlaikė egzaminus ir įgijo vidurinį išsilavinimą, pateikė įrodymus, kad siekia pasikeisti, o jo padaryti nusikaltimai buvo atsitiktiniai, kad jie nėra nuteistojo vedamo gyvenimo būdo pasekmė. Byloje buvo visos sąlygos taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą maksimaliam terminui, tačiau, atsižvelgiant į smurtinį nusikaltimų pobūdį, į padarytų nusikaltimų pavojingumą, į pasikėsintas vertybes bei gautą socialinio tyrimo išvadą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, apygardos teismas manė, kad yra tikslinga nuteistajam, be teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių, paskirti ir įpareigojimą vienerius metus dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Vertindamas nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį, teismas nurodė, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteista bendra 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma iš esmės atitinka priteistinų piniginių sumų ribas panašaus pobūdžio bylose. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nukentėjusiosios patirtą fizinį ir emocinį skausmą, pažeminimą, emocinę depresiją ir kitus išgyvenimus, susijusius su nusikalstamomis veikomis, ieškodama protingos pusiausvyros tarp nukentėjusiosios teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų, atsižvelgdama į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai jau buvo atlyginta 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, nutarė padidinti nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 10 000 Eur.
Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)