Kol įvairios verslo socialinės iniciatyvos ir projektai daugiausiai sutelkti didžiuosiuose miestuose, regionuose, kartu – ir Ukmergėje, verslo socialinė atsakomybė gyventojų suprantama pirmiausiai kaip skaidrus didesnio nei minimalus atlyginimo mokėjimas.
Tiesa, patys regiono verslininkai sako, kad ne tik norėtų aktyviau įsitraukti į įvairias socialines veiklas, bet kartu laukia ir bendruomenių iniciatyvos bei noro kurti kultūriškai turtingesnę aplinką regione.
Verslo socialinės atsakomybės skatinimo kampaniją „Ne tik sau“ inicijavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) užsakė reprezentatyvią visos šalies gyventojų apklausą.
Jos rezultatai atskleidė, jog sąžiningumas darbuotojų atžvilgiu aktualiausias regionų centruose ir kaimo vietovėse. Čia skaidriai mokamų atlyginimų tikisi atitinkamai 51 ir 39 proc. apklaustųjų, kai miestuose tokių darbuotojų – 34 procentai.
Svarbios ir vertybės
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Andrius Nikitinas pastebi, kad regionuose verslas turi progą sustiprinti ryšius su vietos gyventojais. Juo labiau, kad juose beveik nuolat trūksta darbuotojų.
„Regionuose 18 proc. gyventojų socialiai atsakinga įmone laikytų tą, kuri savanoriškai vykdo ar remia socialines iniciatyvas, 13-14 proc. – bet kokias iniciatyvas, didinančias gyventojų gerovę. Kita vertus, akivaizdu ir tai, kur būtų paprasčiausiai nepataikyta. Regionų gyventojai nepalaikytų su aplinkosauga susijusių projektų, nes čia dėmesys gamtos klausimams yra kur kas mažesnis negu didmiesčiuose“, – sako konfederacijos generalinis direktorius.
Mokymus bei seminarus organizuojančios įmonės „PersonPremier“ strateginio valdymo ekspertas-konsultantas Tomas Staniulis pastebi, kad verslo įsitraukimo į socialinius projektus mastas Lietuvoje turi daug potencialo augti.
„Lietuvoje tai taip pat daroma, tik dar palyginti nedideliu mastu. Tačiau šiuolaikinėms įmonėms nebepakanka vien siekti pelno – vis reiklesni ir sąmoningesni vartotojai ima teikti pirmenybę prekės ženklams, kurių filosofija jiems priimtina. Dažnai tai reiškia etišką, atsakingą įmonės elgesį. Tai taikytina ir darbuotojams. Talentingi ir perspektyvūs darbuotojai gali rinktis, su kuo nori dirbti, ir noriau renkasi įmones, kurių puoselėjamos vertybės jiems priimtinos“, – teigia T. Staniulis.
Motyvuoja ne tik atlyginimas
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo vadovas Regimantas Baravykas teigia, kad Ukmergės krašte verslininkai ne tik noriai prisideda prie bendruomeninių projektų, bet savo darbuotojams patys siūlo įvairias iniciatyvas.
„Įmonės organizuoja išvykas ir šventes darbuotojams, jų šeimoms. Man sunku kalbėti apie tai, kiek lėšų verslas skiria finansinei paramai, nes tai kiekvienos įmonės vidaus tvarkos klausimas, bet, ištikus nelaimei, vietos verslininkai tikrai nepalieka žmonių bėdoje, juos paremia“, – sako jis.
R. Baravykas pabrėžia, kad šių dienų darbo rinkoje atlyginimas nėra vienintelė darbuotojų motyvacijos priemonė: „Darbdaviai suinteresuoti nuolat gerinti darbo sąlygas. Tai daroma tam, kad darbuotojai galėtų labiau susikaupti atlikdami užduotis, o ne galvoti, kad jiems šalta, nejauku, nepatogu ar stringa kompiuteris. Į darbo aplinkos gerinimą šiandien investuoja visos regiono įmonės“.
Pasak pašnekovo, didžioji dalis įmonių ne tik turi įvairių motyvacinių priemonių skatinimui, bet ir itin stengiasi, kad darbo užmokestis būtų išmokamas laiku. „Nėra taip, kad turėdama pinigų įmonė pirks stakles, o darbuotojams darbo užmokestį mokės kada nors vėliau… Tokie dalykai jau praeityje, stengiamasi, kad atlyginimas būtų mokamas laiku“, – apie tai, kad darbuotojų teisės ir poreikiai yra vienas svarbiausių prioritetų kalbėjo pašnekovas.
Verslas turi savo tradicijas
R. Baravykas sutinka su mintimi, kad įmonės vis aktyviau imasi socialinę atsakomybę įprasminančių veiklų ir įsitraukia į bendruomeninius projektus. Anot jo, tai svarbus žingsnis pirmyn.
„Didžioji dalis regionų verslų juk pradėti ne vakar. Suprantu, kad Vilniuje ar Kaune, kur kuriami technologijų slėniai, atsiranda nišos naujoms ir progresyvioms idėjoms, tačiau regionuose verslo tradicijos jau susiformavusios ir didelio naujovių proveržio bent kol kas čia nėra. Kaip jau minėjau, įmonės turi savo tradicijas ir metai iš metų sėkmingai įgyvendina įvairius socialinius projektus“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad vietos verslininkai į socialinės atsakomybės prisiėmimą žvelgia labai praktiškai ir prie įvairių renginių ar akcijų prisideda savo gaminama savo produkcija, skiria paramą Ukmergės rajono savivaldybės gabių vaikų ir jaunimo rėmimo fondui, remia sporto komandas.
„Ukmergėje kasmet vyksta garsus Tarptautinis perkusijų festivalis ir yra įmonės, kurios nuolat prisideda prie šio renginio“, – dar vieną pavyzdį pateikė pašnekovas.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų Ukmergės filialo vadovas pabrėžė, kad nepaisant to, jog verslas ir bendruomenės kasmet sėkmingai įgyvendina dešimtis bendrų projektų, šioje srityje dar yra kur tobulėti.
„Visuomet atsiranda naujų idėjų ir aktyvių žmonių, kurie nori jas įgyvendinti. Gyvename besikeičiančiame pasaulyje ir jei anksčiau koks nors seminaras vykdavo uždaroje salėje ir visi mokydavosi žiūrėdami į lentoje rašantį lektorių, tai šiandien darbuotojai tų pačių dalykų mokomi ant sraunia upe plaukiančio plausto. Atsiranda ne tik naujos komandos formavimo formos, bet ir stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno darbuotojo poreikius ir galimybes, o kaip tik čia ir atsiranda puiki terpė įvairioms socialinėms iniciatyvoms“, – sako R. Baravykas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu „Spinter“ tyrimai rugpjūčio 27 – rugsėjo 4 dieną atliko reprezentatyvią apklausą, kurioje dalyvavo 1010 18-75 metų gyventojų.
Erika Jocytė
Europos Sąjungos investicijų skyriaus vyriausioji specialistė
LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
