Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje dėl vartotojo ir pardavėjo ginčo konstatavo, jog pardavėjas privalo grąžinti pinigus už vaikišką vežimėlį, kurio esminiai trūkumai paaiškėjo praėjus 1,5 metų nuo jo įsigijimo.
Ieškovas (vaikiškais vežimais prekiaujanti įmonė) kreipėsi į teismą su reikalavimu pripažinti jo teisę negrąžinti pirkėjai pinigų už parduotą vežimėlį. Bylos duomenimis, pirkėja 2016 m. vasarą sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė vežimėlį ir suteikė 24 mėnesių garantiją vežimėlių komplektams. Vėliau pirkėja įsigijo priedus vežimėliui – miegmaišį, paminkštinimą, saugos diržus. Praėjus 1,5 metų po vežimėlio ir jo priedų įsigijimo pirkėja kreipėsi į pardavėją su pretenzija, jog po to, kai vaikas buvo įsodintas į sėdimąją vežimėlio dalį, per kelias dienas toje vietoje, kur vaikui numatyta kojų atrama, nusitrynė (atsilupo) oda. Pardavėjas su pirkėjos reikalavimu nesutiko, dėl to pirkėja kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), prašydama netinkamos kokybės prekę pakeisti tinkamos kokybės preke arba nutraukti prekės pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už prekę sumokėtus pinigus. VVTAT pripažino pagrįstais pirkėjos reikalavimus, tačiau pardavėjas su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl teisės negrąžinti pagal sutartis sumokėtų pinigų pripažinimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, konstatavęs, jog vežimėlio trūkumai buvo esminiai, nes, net ir pakeitus vežimėlio komplekto sėdimąją dalį, pakojis trinasi, atsiranda pažeidimų, dėl to pardavėjas privalo grąžinti pirkėjai pinigus už parduotą nekokybišką prekę. Vežimėliais prekiaujanti įmonė su teismo sprendimu nesutiko ir kreipėsi su skundu į apygardos teismą.
Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija pažymėjo, jog įstatyme nustatyta pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Konstatuojama, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Byloje esantys duomenys rodo, jog vežimėlio sportinės dalies kojų atramos mechaninį pažeidimą galėjo lemti vežimėliui dengti naudotos dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio netinkamas sujungimas su tekstiliniu pagrindu, t. y. netinkamas dirbtinės odos dengiamojo sluoksnio ir tekstilinio pagrindo sukibimas (adhezija). Teisėjų kolegijos vertinimu, įsigydama ginčo vežimėlį, atsakovė negalėjo protingai tikėtis, kad per tokį trumpą vežimėlio naudojimo laikotarpį jis praras savo estetinį vaizdą, pakojis nusitrins.
Pasak apygardos teismo, pirkėjos įsigyto vežimėlio trūkumai nelaikytini mažareikšmiais, kaip teigė pardavėjas, o jos pasirinktas teisių gynimo būdas, prašant nutraukti vežimėlio pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti pinigus, laikytinas proporcinga vartotojo teisių gynimo priemone, nes, net ir pakeitus dalį vėžimėlio, atsakovė gali turėti pagrįstų abejonių dėl pakeistos vežimėlio dalies estetinės išvaizdos naudojant vežimėlį pagal paskirtį. Tačiau teisėjų kolegija pripažino pardavėjo teisę nenutraukti sudarytų pirkimo–pardavimo sutarčių dėl priedų – miegmaišio ir paminkštinimo bei saugos diržų – įsigijimo ir teisę negrąžinti 142,40 Eur už šias prekes, nes byloje nebuvo įrodyta, jog įsigyti priedai neatitinka kokybės reikalavimų.
Apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per 3 mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Dovilė Saulėnienė
Klaipėdos apygardos teismo
Vyresnioji padėjėja (komunikacijai)