Pasaulyje skatinant vartotojus keisti jų elgseną ir priimti sveikatai palankesnius sprendimus, valdžios institucijos tradiciškai naudojosi įvairiomis apribojančiomis priemonėmis – reguliavimu, draudimais ar apmokestinimu. Daugelis šių tradicinių metodų nepasiteisina. Lietuvos mokslo taryba finansuoja projektą, kurio metu ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslininkai ir partneriai tiria, kaip paskatinti žmones gyventi sveikiau. Tyrimus atlikę mokslininkai paskelbė išvadas, kaip dabartinius veiksmus galima būti patobulinti naudojantis alternatyvomis – subtiliais paskatinimais, nukreipiančiais žmonių elgesį tam tikromis kryptimis neapribojant jų pasirinkimo laisvės.
Subtilaus skatinimo pavyzdžiais galėtų būti sveiko maisto laikymas šalia kasų prekybos centruose ar lėkštės dydžio sumažinimas ar pan. Mokslinio projekto vadovė prof. dr. Justina Gineikienė pasakoja, kad subtilūs paskatinimai sulaukia vis daugiau dėmesio iš tyrėjų, taip pat praktikų bei viešosios politikos formuotojų, kurie vis dažniau stengiasi juos pritaikyti įvairiose srityse – sveikatos, aplinkosaugos, socialinės, finansinės gerovės ir t. t. „Tiesa, mokslinių tyrimų rezultatai taip pat rodo, kad kartais subtilūs paskatinimai yra neveiksmingi, o kartais – netgi sukelia priešingą efektą. Pavyzdžiui, vietoj to, kad laikytųsi kelio ženklų, žmonės padidina greitį arba pamatę su sveikata susijusius pranešimus, vartotojai leidžia sau pasimėgauti sveikatai nepalankiais produktais“, – atkreipia dėmesį prof. dr. J. Gineikienė. Pasak jos, dėl šių paskatinimų taikymo vyksta intensyvios mokslinės ir viešosios diskusijos. Jų pagrindinis tikslas – išsiaiškinti, kaip galima būtų padidinti subtilių paskatinimų intervencijų veiksmingumą.
„Mūsų projekto tyrimų rezultatai pirmiausia įrodo, kad subtilūs paskatinimai gali būti efektyviai taikomi keliais lygmenimis – asmens, tarpasmeniniu ir tarpgrupiniu. Tai yra naujas teorinis požiūris, praplečiantis galimybes naudoti šiuos paskatinimus“, – tikina prof. dr. J. Gineikienė.
Kalbant apie galimybes subtiliai skatinti gyventojus vartoti sveikiau asmeniniame lygmenyje, tyrimo rezultatai rodo, jog stresas, pavyzdžiui, dėl nerimą keliančios informacijos, gali slopinti apetitą ir sumažinti suvartojimą, net esant didelei porcijai prieš akis. Taip pat išvengti persivalgymo ar tiesiog sumažinti suvalgomą kiekį galima skiriant dėmesį, kaip pateikiamas maistas – kaip visuma ar mažesnių dalių rinkinys. Jei norime sumažinti suvartojimą, tarkime, picos ar pyrago, tada atskirus pyrago ar picos gabalėlius reikėtų išdėstyti taip, kad nebematytume jų kaip vientisos formos. Geriau juos pateikti mišriu, atsitiktiniu išdėstymu ar mažesniais atskirais gabalėliais.
Nagrinėjant tarpasmeninį lygmenį, tyrėjai nustatė, kad protėvių patirtis, susijusi su išteklių trūkumu ir sunkiomis gyvenimo sąlygomis, padidina ateinančių kartų savikontrolę. Kitaip tariant, tėvai, turintys aukštą savikontrolę, pabrėžia ir ugdo su savikontrole susijusias vertybes savo vaikams, ypač kai tokios vertybės gali būti svarbus faktorius jų išgyvenimui trūkstant išteklių. Kita tyrimo dalis atskleidė, kad gamtos estetikos sukeltos emocijos gali paskatinti žmones maitintis sveikiau, tačiau tiems, kurie impulsyvūs, – gali duoti neigiamą efektą ir vesti prie nesveikesnių pasirinkimų.
Kita įdomi tyrimo išvada – kad subtilūs paskatinimai veikia ne tik asmenis kaip individus, bet ir kaip įvairių grupių narius (pavyzdžiui, įmonės kolektyvo, klubo ar tautos). Pavyzdžiui, jeigu grupėje vienas asmuo perdėtai rūpinasi savo sveikata, kiti grupės nariai bus gerokai mažiau linkę sekti jo pavyzdžiu. Ir atvirkščiai, jeigu mes matome, kad grupė, kuriai priklausome, pagal sveikos mitybos įpročius „velkasi uodegoje“, tai mus skatina koreguoti situaciją ir maitintis sveikiau. Tuo tarpu toks noras nekyla, jeigu matome, kad prastais rezultatais pasižymi grupė, kuriai nepriklausome.
„Šios įžvalgos aktualios ne tik tolimesniems moksliniams tyrinėjimams, bet ir praktikams, kuriems tenka priimti sprendimus ir imtis veiksmų, valdant nutukimo pandemiją. Tyrimų rezultatai suteikia galimybę giliau suprasti, kokie psichologiniai motyvai skatina mus priimti vienokius ar kitokius vartojimo sprendimus, taip pat kokios galimos subtilių paskatinimų intervencijos“, – teigia prof. dr. J. Gineikienė.
Projekto tyrimo grupę, kuriai vadovauja prof. dr. J. Gineikienė, sudaro prof. dr. Bob M. Fennis (Groningeno universitetas, Nyderlandai), prof. dr. Siegfried Dewitte (KU Leveno universitetas, Belgija), asist. prof. dr. Rūta Ruževičiūtė (Tenesio universitetas, JAV), bei ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto mokslo darbuotojai dr. Yannick Joye, dokt. Dovilė Barauskaitė, dokt. Elzė Uždavinytė ir dokt. Živilė Kaminskienė.
Giedrė Voroneckė
Komunikacijos vadovė
ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas
