Naujas, reprezentatyvus Lietuvos gyventojų tyrimas atskleidžia, kad nemokamas priežiūros darbas – vaikų, senjorų ir neįgaliųjų priežiūra bei kasdieniai namų ūkio darbai – šalyje vis dar didžiąja dalimi tenka moterims. Ilgalaikė tokio darbo našta daro akivaizdžią įtaką jų emocinei ir fizinei sveikatai. Didžioji dalis Lietuvos gyventojų taip pat tikisi, kad valstybė ir savivaldybės aktyviau prisidės prie šios naštos mažinimo, plės paslaugų prieinamumą ir užtikrins efektyvesnę jų komunikaciją.
„Nemokamas priežiūros darbas: Kieno pareiga?” projekto inicijuoto tyrimo duomenys rodo, kad net 72 proc. gyventojų pritaria teiginiui, jog nuolatinis ir ilgalaikis neapmokamas priežiūros darbas kelia nuovargį, perdegimą, emocinius sunkumus ir gali lemti depresijos simptomus. Tai atspindi visuotinį suvokimą, kad tokia našta daro realų poveikį žmonių gyvenimo kokybei.
Tyrimas taip pat patvirtina gerai žinomą, bet retai pripažįstamą faktą: beveik 7 iš 10 (69 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad neapmokamus namų ūkio darbus daugiausia atlieka moterys. Tai apima tiek fizinę priežiūrą, tiek kasdienį emocinį darbą, dažnai nematomą viešojoje erdvėje, bet nuolat atsiliepiantį moterų profesinėms galimybėms ir sveikatai. Maždaug du trečdaliai (64 proc.) apklaustųjų taip pat teigia, kad toks darbas turėtų būti vertinamas kaip ir bet kuris kitas apmokamas – jis yra nuolatinis ir turintis realią vertę.
Gyventojai taip pat aiškiai išreiškia lūkestį dėl viešojo sektoriaus įsitraukimo. Net 72 proc. žmonių teigia, kad savivaldybės ir valstybės įstaigos turėtų geriau informuoti apie jau teikiamas paslaugas, kurios gali palengvinti neapmokamus priežiūros darbus. Dar 70 proc. pritaria, kad šių paslaugų apskritai turėtų būti daugiau.
Lyčių lygybė ir seksizmo suvokimas: amžiaus ir pajamų skirtumai
Tyrimas atskleidė ir tai, kaip Lietuvos gyventojai vertina platesnius lyčių lygybės aspektus. 69 proc. respondentų sutinka, kad lyčių lygybė yra būtina demokratijai, pilietinės visuomenės augimui ir socialinei gerovei. Vis dėlto tik šeši iš dešimties (60 proc.) gyventojų tiki, kad didesnė lyčių lygybė automatiškai lemtų tolygesnį priežiūros darbų pasidalijimą šeimoje. Tai rodo, kad dalis visuomenės vis dar abejoja, ar kultūriniai pokyčiai įvyks sparčiai ir vienodai.
Seksizmo patirtys tyrime taip pat parodė įdomius skirtumus. Dažniausiai su seksizmu susiduria moterys ir jauniausi gyventojai – 18–29 metų amžiaus grupė. Vyresnio amžiaus žmonės, ypač virš 65 metų, seksizmą įvardija rečiausiai.
„Vyresni žmonės seksizmo dažnai neatpažįsta. Tai nereiškia, kad diskriminacijos nėra – tai reiškia, kad dalis elgesio jiems vis dar atrodo normalus. Jauni žmonės, priešingai, daug aiškiau tai identifikuoja“, – pažymi Lietuvos moterų lobistinės organizacijos projekto „Nemokamas priežiūros darbas: Kieno pareiga?“ koordinatorė Audronė Kisielienė.
Anot ekspertės, reikšmingi skirtumai išryškėjo ir pagal šeimos pajamas. Mažiausias pajamas gaunantys respondentai dažniau teigia niekada nesusidūrę su seksizmu, tačiau būtent šioje grupėje yra didžiausias neatsakiusių skaičius. Tai rodo, kad diskriminacijos atpažinimas gali būti silpnesnis.
* Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą atliko Lietuvos–Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. 2025 m. balandžio 5–19 d. individualių interviu būdu apklausta 1015 šalies gyventojų nuo 18 metų, atrankos taškuose visoje Lietuvoje – 31 mieste ir 45 kaimuose.
Daugiau apie tyrimą: https://www.lmlo.lt/kieno-pareiga/projekto-rezultatai/tyrimas-visuomenes-nuostatos-apie-moteru-nemokama-prieziuros-darba-namuose/
Šis straipsnis yra Lietuvos moterų lobistinės organizacijos projekto „Nemokamas priežiūros darbas: Kieno pareiga?“ finansuojamo LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalis.
