Kaip kasti sniegą, kad darbas nesibaigtų trauma

Ar jau skaitėte?

Sniego nepagailėjusi žiema žmones privertė imti kastuvus ir gerokai padirbėti. Draudikai pastebi, kad nuo sniego praėjusią savaitę nukentėjo ne tik automobiliai bei pastatai, bet ir žmonių sveikata. Iškritus gausiam sniegui padaugėjo raiščių patempimų, išnirimų ir galūnių traumų. Kineziterapeutas sako, kad sniego kasimas ir valymas ypač pavojingas tiems, kurie stokoja fizinio aktyvumo bei kelia sniegą netausodami sveikatos.

- Reklama -

N24.lt – NAUJAS!


Pasak kineziterapeuto Žilvino Pušnio, sniego kasimo procesas savaime nėra žalingas sveikatai. Jo teigimu, dažniausiai traumas ir skausmingus pojūčius išprovokuoja šlapio, sunkaus sniego kėlimas.

„Sniegą kasti ketinantiems žmonėms siūlyčiau laikytis trijų svarbių taisyklių. Pirmoji, neužmiršti apšilimo – šiek tiek pajudėti, pasimankštinti prieš kasimo darbus. Antroji, kasti nedidelį plotą arba kelti po mažą kiekį sniego. Jeigu prisnigta gausiai, nebandykite visko pakelti vienu kartu – kaskite sniegą sluoksniais. Pajutus nuovargį reikėtų daryti pertraukas. Trečioji – stengtis kontroliuoti kūno padėtį kasimo metu. Kasant sniegą dažniausiai lenkiama nugara, nenaudojama pritūpimų, tuomet nugaros raumenys yra itin stipriai apkraunami. Jei jie nėra įpratę prie tokios apkrovos, juos gali skaudėti, atsiranda patempimų bei traumų rizika. Ta pati taisyklė galioja ir kitoms raumenų grupėms“, – sako Ž. Pušnys.

Pasak kineziterapeuto, keliant sunkų sniegą svarbu išlaikyti plačią kojų padėti ir įtemptą pilvo presą. Jo teigimu, sniego kėlimo judesiai turi būti atliekami daugiausiai naudojant kojų jėga, o kastuvą laikant arti kūno.

„Išsirinkite tokį įrankį, kuris atitinka jūsų jėgas. Jei esate mažo ūgio, rinkitės lengvesnį kastuvą trumpesne rankena. Stenkitės nepersitempti”, – pataria jis.

- Reklama -

Bristi per sniegą – nežalinga sveikatai

Specialistas atkreipia dėmesį, kad kasdami sniegą dažniausiai nukenčia tie žmonės, kuriems šis darbas yra neadekvatus, vienkartinis raumenų apkrovimas. „Kuo didesnis fizinis aktyvumas kasdien, tuo mažesnė tikimybė dirbant tokius darbus pakenkti savo sveikatai“, – tvirtina kineziterapeutas.

Taip pat skaitykite:  Sukate galvą dėl dovanų? 7 praktiškos ir aplinką tausojančios dovanų idėjos

Pasak Ž. Pušnio, tos pačios taisyklės galioja ir kasant sniegą nuo pastato stogo. „Didžiausia grėsmė yra per didelė raumenų apkrova, kai žmogaus organizmas nėra jai pasiruošęs. Jei stogas turi nuolydį, tuomet kasant sniegą įprastinė kūno padėtis pakeičiama į pasvirusią. Tai didina paslydimo ir traumų riziką. Išauga ir čiurnos sąnario apkrova, todėl valant sniegą nuo stogų čiurnos nukenčia dažniau nei kasant sniegą įprastai“, – sako Ž. Pušnys.

Jo teigimu, pastarosiomis dienomis tenka bristi per storą sniego dangą, užpustytus šaligatvius. „Brendant per sniegą keičiasi žmogaus judesio biomechanika: ėjimas yra nestabilus, padidėja nukritimo rizika. Einant per sniegą raumenys labiau apkraunami ir eisena nebėra ergonomiška. Šie faktoriai lavina žmogaus organizmą ir skatina jį adaptuotis prie naujos apkrovos“, – tvirtina kineziterapeutas.

Dažniausiai nukenčia kaulai ir raumenys

Draudimo bendrovės Sveikatos, kelionių ir asmens žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė pastebi, kad dažniausi susižalojimai sniege – tai kaulų ir sąnarių traumos bei minkštųjų audinių pažeidimai.

„Prieš intensyvųjį snygį žmonės mažiau judėjo, daugiau laiko leido namuose, o itin gausiai prisnigus privalėjo imti kastuvus ir pasiruošti kelią judėjimui iš namų. Po snygio galime sulaukti staigesnio įvairių susižeidimų šuolio. Dažniausi – sausgyslių, raiščių ir raumenų patempimai bei plyšimai“, – sako A. Taraitienė.

Neatsargiai kasant sniegą patiriamos nugaros traumos ir rankų raiščių bei raumenų patempimai. Draudikė įspėja, kad didesnis pavojų tyko nusprendusiųjų nusikasti sniegą nuo stogų. „To jokiu būdu nepatariame daryti patiems. Geriau kreiptis į profesionalus, turinčius reikalingas apsaugos priemones ir tokio darbo patirties. Nuslydus nuo stogo, patempimu jau neatsipirksite“, – sako asmens ir sveikatos žalų ekspertė.

Draudimo bendrovės atstovė atkreipia dėmesį, kad į sniego kasimo darbus įtraukus vaikus, reikia juos prižiūrėti ir mokytis elgtis saugiai.

Taip pat skaitykite:  Per didelis ultravioletinių spindulių kiekis yra pavojingas mūsų sveikatai

Jovita Aukštuolytė Minderienė
Komunikacijos vadovė Baltijos šalims

TOP naujienos

Kovo 13-oji, šeštadienis, savaitgalis bei Genealogijos diena

Kovo 13-oji, šeštadienis, 11 savaitė. Saulė teka 6.39 val., leidžiasi 18.19 val. Dienos ilgumas 11.40 val. Mėnulis (jaunatis). Vardadieniai: Eufrazija, Kristina, Liutauras, Paulina, Rodrigas, Teodora, Vaidilė. Datos: Pasaulinė inkstų diena Genealogijos...

7 mitai apie cholesterolį ir jo reguliavimą

Aukštas cholesterolis – bene dažniausias sveikatos sutrikimas, kamuojantis tiek jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Nepaisant to, visuomenėje vis dar sklando daugybė mitų, susijusių su...

Lietuvos mokslininkai tirs gyventojų imunitetą

Kai kurie Vilniaus ir Kauno miesto bei rajono gyventojai savo pašto dėžutėse netrukus ras kvietimus dalyvauti naujame svarbiame moksliniame tyrime. Bendrame Lietuvos sveikatos mokslų...

ORAI: Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma

Šiandien žymesnių kritulių nenumatoma. Vėjas šiaurės vakarų, vakarų, antroje dienos pusėje Vakarų Lietuvoje pereinantis į pietvakarių, pietų, 8–13 m/s. Aukščiausia temperatūra 2–7 laipsniai šilumos. Ketvirtadienio...

Muskatiniai, sviestiniai, spagetiniai… nuo moliūgų įvairovės sukasi galva: gidas, kaip išsirinkti tinkamiausią

Moliūgai Lietuvoje jau taip išpopuliarėję, kad siejami toli gražu ne tik su Helovinu. Vos pasirodęs jų derlius dar vasaros pabaigoje drąsiai skinasi kelią į naminius troškinius, blynus, garnyrus, karius ir net desertus. Būdų juos...

Gaminame grenadierius: 3 paprasti triukai, kad bet kurią žuvį pamėgtų net vaikai

Kad žuvį reikėtų kuo dažniau įtraukti į racioną, suaugusiems nėra naujiena, tačiau paprastai vaikai nebūna entuziastingi žuvies gerbėjai. Visgi keli paprasti patarimai padės pasirūpinti, kad žuvies tekstūra, skonis ir kvapas būtų kuo malonesni net...

PORTALO SKAITOMIAUSI

JUMS PARINKTOS NAUJIENOS