Vadovams laiku neinicijavus jų vadovaujamų įmonių bankroto bylos, juos vėliau gali pasivyti prievolė atlyginti tūkstantinę žalą. Lyg to būtų negana, iki šiol buvo manoma, kad vadovams gali būti pareikšti reikalavimai sumokėti ir bankroto administratoriaus negautą atlyginimą. Visgi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagaliau išaiškino šią situaciją ir pasiuntė aiškią žinią verslui. Nors ši žinia yra palanki vadovams, deja, ji tuo pačiu turi ir neigiamų aspektų.
Pasiveja daugiatūkstantiniai reikalavimai
Lietuvoje jau tapo įprasta, kad nemokios įmonės vadovas, laiku neinicijavęs bankroto bylos, turi pareigą atlyginti dėl tokios pareigos nevykdymo kilusią žalą. Vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą yra nustatyta siekiant užkirsti kelią kreditorinių reikalavimų augimui ir taip užtikrinti ne tik nemokios įmonės, tačiau ir jos kreditorių interesus.
Viskas išties logiška, nes jei bus leidžiama gyvuoti nemokiai įmonei, jos kreditorių reikalavimai tik didės – kaupsis palūkanos, delspinigiai, mokesčiai valstybei ir panašių prievolių sąlygota įsipareigojimų kupra tik dar labiau išaugs. Tačiau visi šie neigiami padariniai negali atsirasti, jei laikomasi pareigos laiku iškelti bankroto bylą.
Teismų praktikoje susiformavo taisyklė, kad laiku neiškėlus bankroto bylos ir nevykdant kreditorių reikalavimų, padidėję finansiniai įsipareigojimai yra laikomi žala. Pavyzdžiui, jei įmonė nemokia tapo praėjusių metų pradžioje, jos vadovas turėjo iškart inicijuoti bankroto bylą. Visgi jis nesiėmė veiksmų, tad galiausiai tai padarė įmonės kreditoriai, pavyzdžiui, kaip būna dažnu atveju, Valstybinė mokesčių inspekcija. Ir tą padarė ne sausį, o gerokai vėliau – tų pačių metų lapkritį. Dėl to beveik metus laiko kreditorių reikalavimai padidėjo reikšminga 50 tūkst. eurų suma. Būtent ši suma, pagal teismų praktika, ir yra laikoma žala, kuri atsirado dėl vadovo pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimo. Šioje ar panašiose situacijose minimą žalą turi atlyginti įmonės vadovai.
Reikalauja ir atlyginimo
Reikia pasidžiaugti, kad dauguma įmonių vadovų yra puikiai įsisąmoninę šią riziką. Visgi tik retas žino, kad nemokumo administratoriai naudoja aukščiau aptartą praktiką reikšdami reikalavimus vadovams dėl nemokumo administratorių patirtų administravimo išlaidų ir negauto atlyginimo priteisimo.
Kitaip tariant, nemokumo administratoriai dažnai imasi administruoti nemokias, jokio turto neturinčias įmones, o užbaigę procedūras negauna atlygio už savo administravimo paslaugas. Taip nutinka dėl to, kad įmonės lieka be jokio turto, kuris gali būti panaudotas sumokėti bankroto bylą administravusių nemokumo administratorių negautą atlyginimą. Dažnai jiems nekompensuojamos net jų pačių patirtos, administravimo veiksmams atlikti reikalingos išlaidos.
Visgi kartais tokios istorijos taip paprastai nesibaigia. Nemokumo administratoriai inicijuoja bylas prieš buvusius įmonių vadovus, kurie laiku neiškėlė bankroto bylų, laikydamiesi pozicijos, kad jei įmonės bankroto byla būtų inicijuota laiku, bendrovė būtų išsaugojusi turtą. Tokiu būdu išsaugotas turtas būtų panaudotas apmokėti administratoriaus patirtas išlaidas ir negautą atlyginimą.
Atsakomybės nėra
Tašką sprendžiant tokius ginčus padėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris sausio 12 d. priėmė nutartį vienoje tokių bylų. Teismas atkreipė dėmesį į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir pabrėžė, kad nėra jokių garantijų, kad „administratorius visais atvejais realiai gaus visą jam nustatytą atlyginimą arba įmonė (kreditoriai) kompensuos visas jo patirtas administravimo išlaidas“.
Kitaip sakant, nemokumo administratorius prisiimdamas administruoti įmonę tuo pačiu prisiima riziką, kad ją likvidavus galbūt negaus atlygio už administravimo paslaugas. Todėl administratorius neturi teisės negauto atlyginimo reikalauti iš buvusių vadovų. Viskas, ko bankroto administratorius gali reikalauti iš įmonės vadovo – teismo ir administravimo išlaidų padengimo.
Šis sprendimas siunčia dvi svarbias žinutes. Visų pirma, vadovai galės atsikvėpti ir jaustis ramiau, kad dėl laiku neiškeltos bankroto bylos savo vadovaujamoms įmonėms, jiems nekils pareiga sumokėti nemokumo administratoriams jų negautą atlyginimą.
Šis sprendimas svarbus ir nemokumo administratoriams – esant tokiai praktikai jie elgsis kur kas atidžiau rinkdamiesi, kurią įmonę administruoti. Dėl to gali susidaryti situacija, kad administratoriai dar labiau vengs imtis administruoti akivaizdžiai tuščias įmones, bijodami, kad už tai jie negaus atlyginimo. O tai, deja, yra puikiausios sąlygos rinkoje kauptis nemokioms įmonėms ir taip bloginti verslo klimatą šalyje. Tad belieka tikėtis, kad artimiausioje ateityje bus rasti atsakymai ir į šį klausimą.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ partneris Kazimieras Karpickis
