Spalio 25 d. žymi Lietuvos akmens amžiaus tyrinėtoja habil. dr. Rimutė Rimantienė švenčia šimto metų sukaktį. Dailus jos raštas – o gražiai rašyti mokėjo kiekviena tarpukario gimnazistė – mirga tūkstančiuose lapų, iš kurių gimė jos knygos. Rimutė Jablonskytė – Rimantienė yra septynių monografijų ir daugiau nei 50 mokslinių bei 20 populiarių straipsnių apie akmens amžių autorė. Sintetinė studija „Akmens amžius Lietuvoje“ (Vilnius, 1984) susilaukė didžiulio skaitytojų susidomėjimo ir greit tapo bibliografine retenybe. Paklausus, kaip ji save pavadintų, mokslininkė atsako: „Vadinkite mane paprastai: akmens amžiaus mylėtoja“. Tačiau šią iškilią asmenybę drąsiai galima vadinti akmens amžiaus kūrėja. Jos darbai, išversti į kitas užsienio kalbas, ypač atgavus Lietuvos nepriklausomybę, leido plačiai mokslo visuomenei už Lietuvos ribų sužinoti apie reikšmingus akmens amžiaus atradimus Lietuvoje.
Istoriko Konstantino Jablonskio (1892–1960) ir matematikės Sofijos Landsbergytės – Jablonskienės (1886–1974) duktė 1920 m. spalio 25 d. gimė Kaune. Mokėsi Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijoje, studijavo Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų fakultete, vėliau tęsė mokslus Vilniaus universitete. Nuo 1966 iki 1999 m. dirbo Lietuvos istorijos institute.
Į Lietuvos archeologijos tyrimų istoriją ryškia spalva įsiliejo jubiliatės ekspedicijos Nidos ir Šventosios neolito gyvenvietėse bei Pietų Lietuvos akmens amžiaus paminkluose. Jos tyrinėjimų metu rasti akmens amžiaus archeologiniai objektai, besipuikuojantys Lietuvos nacionalinio muziejaus vitrinose, išgarsino Lietuvą Europoje ir pasaulyje. Tai apeiginė lazda, vaizduojanti briedės galvą, medinė dievo skulptūra, puodai su žmogaus atvaizdais, žvejybos tinklai ir mediniai irklai bei šimtai kitų. Mokslininkė turi ir dailininkės talentą, nes dauguma šių radinių yra jos pačios piešti.
Savo veikaluose R. Rimantienė nagrinėja Lietuvos neolito kultūrų gyventojų buitį, ūkį, pasaulėžiūrą, kelia baltų kultūros susidarymo klausimus.
Už visą šį kantrų ir nuoširdų darbą Rimutė Rimantienė buvo apdovanota Lietuvos mokslo premija (1993), Baltijos Asamblėjos premija (1997) bei Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2008).
Nors savo atsiminimų knygą jubiliatė pavadino „Aš iš dvidešimto amžiaus“ , jos darbai išlieka svarbūs ir šių dienų jaunajai kartai. Archeologija šimtametės akimis – tai susitikimas su paslaptimi, kuri visada išlieka.– Tai – mūsų visuomenės pradžiamokslis.
Aurimas Švedas
Direktoriaus pavaduotojas ryšiams su užsieniu ir komunikacija
Lietuvos istorijos institutas